Kai kas iš to galės uždirbti

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka teigė, kad formaliai žiūrint naudodamiesi užstato sistema ir grąžindami pakuotes žmones naudos neturės. Tačiau ji įsitikinusi, kad taip siekiama pakeisti vartotojų įpročius ir paskatinti žmones tausoti aplinką.

„Kalbant apie naudą vartotojams, daugeliui atrodytų, kad jos iš vis nėra. Tačiau įstatymais nustatytas skatinimas rūšiuoti atliekas ir stiklo, PET tarą bei skardines leidžia įvertinti ir įkainoti laiką ir pastangas. Vartotojas turi pasirinkimą – priduoti tarą arba nepriduoti ir prarasti užstatą“, - tikino pašnekovė.

Jekaterina Rojaka

Jos teigimu, naujoji sistema turėtų džiuginti vaikus, kuriems atsiranda galimybė priduoti tai, kuo ne vietoje atsikrato suaugusieji. „Kai kuriems 10 centų nėra didelis praradimas, kitiems tai gali būti papildomas uždarbis. Aš prisimenu, kaip vaikystėje lakstydavome po kiemus ir surinkdavome butelius, o juos pridavę turėjome pinigų ledams. Taigi, užstatas už parduodamų gaminių pakuotes atlieka iš dalies auklėjimo, švietimo funkciją bei padeda judėti civilizuotos pakuočių tvarkymo sistemos link“, - teigė ekonomistė.

Ir čia pat ji pateikė statistiką. Anot pašnekovės, stiklo taros grąžinimas Europoje pernai pasiekė didžiausią lygį – 73 proc. Danijoje yra surenkama ir utilizuojama apie 98 proc. visos stiklinės taros, Švedijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Austrijoje – apie 90 proc.

J. Rojaka pažymėjo, kad Lietuvos rodiklis nėra blogiausias – kaip ir Estijoje, surenkama 72 proc. PET taros surinkimo rodikliai yra kol kas prastesni – 2014 m. Europoje siekia 57 proc.

Būdas, kaip galima išleisti sukauptą depozitą

Asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė GRYNAS.lt savo ruožtu teigė, kad naujoji tvarka gyventojams turėtų suteikti daugiau disciplinos. Ir tai, anot jos, puikus būdas paskatinti vaikus rūšiuoti.

„Šiuo atveju svarbi ne tik finansinė dalis. Kaip šeimos finansų patarėja galiu pasakyti, kad tai vargiai padės sutaupyti. Bet tai žmogui suteikia disciplinos, suteikia atsakingumo už taršą, už rūšiavimą. Finansinė paskata verčia žmogų privalomai rūšiuoti ir priduoti tarą. Tai nėra ta sritis, kur eilinis namų ūkis galėtų pralobti, bet taip galima paskatinti savo vaikus rūšiuoti, kaupti ir nunešti priduoti tarą. Tokiu būdu vaikai galėtų gauti papildomų kišenpinigių“, - kalbėjo pašnekovė.

Odeta Bložienė
Foto: Bendrovės archyvas

Ji pabrėžė, kad skaičiuojantis žmogus tikrai naudosis užstato sistema, nes priešingu atveju patirs nemenkų nuostolių. Be to, ekonomistė pateikė vieną iš būdų, kaip galima prasmingai panaudoti atgautą užstatą.

„Namų ūkiai, kurie nesinaudos užstato sistema, nukentės. Juk per metus susidaro nemažai taros. Galima suskaičiuoti, kiek šeima sukaupia taros per savaitę, mėnesį ir metus. Tada motyvacijos rūšiuoti ir priduoti tikrai atsirastų. Šeima gali išsikelti metų tikslą, kad iš atgauto depozito sukauptų pinigų galima susiorganizuoti sau įdomų laisvalaikio užsiėmimą. Bet taros negrąžinimas iš tiesų yra pinigų mėtymas“, - dėstė O. Bložienė.

Ji teigė pastebėjusi, kad Lietuvoje požiūris į aplinką keičiasi ir vis daugiau žmonių stengiasi ją išsaugoti. „Lietuvoje jau seniai pratinamės rūšiuoti. Ypatingai didmiesčiuose yra daug rūšiavimo taškų. Tačiau, kad namuose turėtume atskiras dėžes skirtingoms atliekoms, kad atsirastų atskira dėžė tarai, dar reikia laiko. Nemanau, kad viskas įvyks per vieną naktį. Finansinė paskata nėra vienintelė. Turi didėti žmonių sąmoningumas, kad mus motyvuotų ne 10 centų, bet ir įsipareigojimai aplinkai ir aplinkos švarai“, - kalbėjo ekonomistė.