„Tiek vartotojams, tiek verslininkams svarbu pasitikėti rinkoje esančiomis prekėmis ir paslaugomis. Atviros rinkos sąlygomis ši pasitikėjimo geografija plečiasi, todėl kuriami tarptautiniai standartai, kad pirkdami kitoje šalyje pagamintą prekę ar paslaugą būtume tikri, kad ji atitiks ir mūsų saugumo bei kokybės lūkesčius. Ne mažiau svarbus ir tarptautinis pasitikėjimas tomis institucijomis, kurios vertina rinkai tiekiamų produktų, kuriamų procesų ar teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Džiaugiamės, kad dabar esame kaip tik tokios sistemos dalis, kurioje Lietuvai atstovauja Nacionalinis akreditacijos biuras“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
2010 metais įsigaliojęs reglamentas 765/2008 priimtas siekiant užtikrinti, kad gaminiai, kuriems galioja laisvo prekių judėjimo ES režimas, atitiktų reikalavimus, užtikrinančius aukštą visuomenės interesų, kaip antai sveikata ir sauga apskritai, profesinė sveikata ir darbo sauga, vartotojų apsauga, aplinkos apsauga ir saugumas, apsaugos lygį. Taip pat minėtu reglamentu siekiama, kad laisvas prekių judėjimas nebūtų ribojamas daugiau, nei leidžiama pagal derinamuosius ES teisės aktus ar kitas atitinkamas ES taisykles.
„Iki įsigaliojant reglamentui kai kuriose valstybėse buvo po kelias teisę akredituoti turinčias įstaigas, kurios konkuruodavo ne tik ES vidaus rinkoje, tačiau ir tarpusavyje. Akreditacijos įstaigų tarpusavio konkurencija ir komercinis veiklos pagrindas lėmė nevienodą akreditavimo taisyklių ir procedūrų taikymą bei labai skirtingą jau akredituotų įstaigų techninę kompetenciją. Dėl šios priežasties smuko pasitikėjimas akreditavimo ir atitikties vertinimo įstaigomis bei jų išduodamais atitikties dokumentais“, – pasakoja Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos direktorius Jurgis Šarmavičius.
Tokia tvarka buvo nepatogi ir verslininkams, nes valstybės ne visuomet pasitikėdavo kitose šalyse išduodamais produktų ar paslaugų atitikties dokumentais ir reikalaudavo atlikti papildomus tyrimus jų valstybėse, o tai – verslo konkurencingumą mažinančios papildomos sąnaudos.
Reglamentas 765/2008 nustatė, kad kiekvienoje ES valstybėje gali būti tik po vieną akreditacijos įstaigą. Ja gali būti tik ne pelno siekianti organizacija, o tokių įstaigų išduotas akreditacijas privalo pripažinti visos ES šalys.
Dabar Lietuvoje akredituoti atitikties vertinimo įstaigas gali tik Nacionalinis akreditacijos biuras, kuris yra Europos akreditacijos organizacijos tikrasis narys. Visi šios organizacijos nariai laikosi bendrų standartų, jų veikla nuolat tikrinama ir vertinama, tad kitos šalys be baimės gali pasitikėti Nacionalinio akreditacijos biuro taikomais standartais. J. Šarmavičiaus duomenimis, Lietuvoje akreditavimo paslaugų kaina yra viena mažiausių ES.
„Mums tokia tvarka paranki. Anksčiau savo laboratoriją akredituodavome Vokietijoje – procesas trukdavo ilgiau, reikėjo visus dokumentus versti į anglų kalbą, dėl to patirdavome papildomų išlaidų. Dabar viską galime atlikti čia. Mūsų Nacionalinis akreditacijos biuras vertina išsamiau, bet mums dėl to tik geriau, turime tvirtesnes garantijas, kad atliekami tyrimai atitinka visus standartų reikalavimus“, – sako dr. Gediminas Pridotkas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius. Jo vadovaujama įstaiga išduoda sertifikatus maisto gaminiams, kad jie atitinka ES standartus. Be tokių sertifikatų, gautų iš akredituotos įstaigos, maisto gamintojai negalėtų eksportuoti savo produkcijos.
Akreditacijos biuro svarbą pabrėžė ir Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro vadovas, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos prezidentas Ernestas Ivanauskas. Pasak jo, šiuo metu be sertifikatų, kad produkcija ir veikla atitinka standartus, neapsieina nė vienas rimtesnis statybų konkursas. „Gavus sertifikatą, prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas žino, kad jo produkcija tinkama, o ją perkantieji žino, kad perka tai, ką nori įsigyti. Verslui tai svarbu“, – sako E. Ivanauskas.