Žmogui iškeliavus Anapilin, lieka ne tik jo turėtas nekilnojamas turtas, pinigai ar automobilis, bet ir per gyvenimą sukaupti pinigai pensijų fonde. Tačiau kaip ir kitą turtą, šiuos pinigus gali paveldėti mirusiojo artimieji. Dažniausiai tokie paveldėjimai vyksta sklandžiai, nors pasitaiko ir kurioziškų situacijų.

Norint gauti pinigus reikės palaukti

Ramūnas Stankevičius „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorius sako, kad pirmiausia mirusiojo artimieji turi pranešti apie kliento mirtį, kad būtų sustabdytas mirusiojo žmogaus lėšų investavimas. „Tada iškart konvertuojame tas lėšas į pinigus ir saugome specialioje sąskaitoje. Po kažkiek laiko, kada giminaičiai susitvarko dokumentus juo išmokame paveldėtojams“, - teigia jis.

Šis procesas užtrunka mažiausiai tris mėnesius, kadangi artimieji turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir pažymos apie paveldėtojus gavimo. Tik gavę paveldėjimo teisės liudijimą su nurodytais paveldėtojais, artimieji gali kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę. Norėdami gauti sukauptus pinigus, jie taip pat turi parašyti prašymą juos išmokėti bei pasiimti su savimi asmens tapatybės kortelę.

Atrodo paprasta, tačiau nesusipratimų – apstu. Daugiausia jų atsiranda jei mirusysis iš gyvenimą palieka nepalikęs testamento. Tokiu atveju, paveldėtojus ir turtą turi paskirstyti notaras, tačiau šie procesai užsitęsia ir neretai baigiasi ginčais tarp giminių, kartais labai rimtais konfliktais. Kai kurie metų metus nesutaria dėl lopinėlio žemės ir skaičiuoja kiekvieną centą, ar daiktą, kuri kam turi atitekti, kai kiti susitaria be vargo.

Pora

„Tikrai būna ginčų tarp giminaičių, kas kam priklauso, tai kol jie nesibaigia, lėšų neišmokame. Būna visokių atvejų, jei apsiveda, tarkime, po pusės metų draugystės ir sutuoktinis miršta, tai vaikai jaučia, kad jiems turėtų daugiau priklausyti, nei buvusiam mirusiojo partneriui ir panašiai. Žmoniškai išsidalyti reikia ir viskas. Jokių trukdžių gauti pinigus tada nebus“, - tvirtina R. Stankevičius.

„Aviva Lietuva“ Teisės ir personalo direktorė Simona Grinevičienė sako, kad šiems ginčams tašką gali padėti tik notaras, o pensijų fondų bendrovės turi sukauptas lėšas perduoti tik tam, ką paveldėjimo teisės liudijime jis nurodys. „Kas yra tie paveldėtojai aiškinamės ne mes, darome taip, kaip parašyta paveldėjimo teisės liudijame. Jei ten bus parašytas vienas žmogus – jam tuos pinigus ir išmokėsime, jei du žmonės, pavyzdžiui, sūnus ir dukra – tai proporcingai gaus abu. Žmogus gali įrašyti galimus paveldėtojus mirties atveju ir į testamentą, tada nekils jokių problemų“, - teigia ji.

Kol vieni neskuba, kiti puola strimgalviais

Kartais pasitaiko situacijų, kai mirus artimajam, niekas į pensijų fondus valdančias bendroves taip ir nesikreipia. Tada mirusiojo lėšos ir toliau yra investuojamos: „Juk nežinome, ar žmogus gali gyventi 100, ar 89 metus. Kol negauname jokios informacijos – investuojame toliau“, - sako R. Stankevičius.

Kadangi pensijų kaupimo bendrovės paprastai siunčia savo klientams metines ataskaitas bei teikia įvairią informaciją telefonu, pasitaiko atvejų, kada jos užmina ant itin jautrios žaizdos: „Būna, kad skambiname klientui, pakelia koks giminaitis ir pradeda piktintis: klausykite, metai kaip mirė žmogus, ko jūs čia skambinėjate, siuntinėjate visokias ataskaitas. Tai labai jautri situacija, nes mes kaip ir primename, kad giminaitis, sūnus, mama ar tėvas yra miręs, tikrai nepatogi akimirka. Taigi viena dažniausių klaidų, kurias daro artimieji – nesusitvarko dokumentų, o tai padaryti reikia.“

Kartais jie kreipiasi praėjus ir ne vieneriems metams po mirties. S. Grinevičienė sako, kad įvyksta ir kurioziškų atvejų, kai kreipiamasi tik po dviejų-trijų metų, kai jau būna per vėlu. Tačiau tada paveldėtojai gali kreiptis į teismą, jog jiems būtų atstatytas terminas, per kurį turėjo perimti paveldėtą turtą. „Smagu, kad paprastai tai vyksta sklandžiai ir žmogus gauna pinigus pakankamai greitai. Teismai labai geranoriški šiuo klausimu“, - sako ji.

Medinis kryžius

S. Grinevičienė teigia, kad paprastai tokie užmaršuoliai yra linkę pasiaiškinti, kodėl taip ilgai nesikreipė, o dažniausia priežastis būna ta, jog jie tik dabar sužinojo, kad jų artimasis kaupė pensijų fonduose. Todėl ji ragina visus kaupiančiuosius apie tai pasisakyti artimiesiems.

Dalis daro kitą esminę klaidą – jei vieni kreipiasi praėjus keleriems metams, kiti nori gauti pinigus tuoj pat: „Dažnai jie kreipiasi į bendrovę iškart ir praleidžia tą svarbią dalį dėl notaro. Pirmiausia reikia kreiptis į notarą pagal mirusiojo gyvenamąją vietą ir tik tada kreiptis dėl išmokėjimo. Liaudiškai tariant, be notaro jie nieko nepeš.“

Ji pabrėžia, kad mirties atveju reikia kreiptis būtent į notarą pagal mirusiojo asmens buvusią gyvenamąją vietą. Anot jos, žmonės paprastai nustemba, kodėl negali kreiptis į tą, kuris yra šalia jų darbo vietos ar mokslo įstaigos, kai kuriems tai sukelia daug nepatogumų, tačiau tai neišvengiama.

Gali ir negauti

Paveldėtojai turi galimybę apsispręsti: paveldėti turtą ar atsisakyti paveldėjimo, tačiau jei sutinka jį gauti, nereikia pamiršti, kad paveldi ir mirusiojo žmogaus skolas. „Mes buityje esame įpratę vadinti tai turto paveldėjimu, bet po tuo žodžiu slepiasi ir įsipareigojimai. Jei mirusysis buvo skolingas, paveldėtojas turės padengti jo įsiskolinimus“, - primena S. Grinevičienė.

Skoloms padengti gali pasitarnauti ir pensijų fonde sukauptos lėšos, tačiau anksčiau šias lėšas gali išieškoti antstoliai. „Antstoliai turi teisę panaudoti skoloms, pavyzdžiui, antros pakopos pensijų fonduose kauptus pinigus, tai tokiu atveju to paveldėjimo kaip ir nebus. Jei antstolio ranka čia jau yra uždėta, reikia priimti šį faktą ir susitaikyti“, - pabrėžia R. Stankevičius.

Atlyginimas
Foto: Vida Press

Jis pasakoja, kad antros pakopos pensijų fonduose kauptos lėšos paveldėtojams konvertuojamos į pinigus, o trečios pakopos fonduose sukauptas turtas, paveldėtojo pageidavimu, gali būti pervedamas pinigais arba pensijų fondo vienetais. Tačiau gauti pensijos fondo vienetus gali tik tame pačiame fonde kaupiantis asmuo arba sutinkantis tapti to fondo dalyviu.