Internautė Miglė, forumuose ieškanti informacijos apie pensijų fondus, svarsto ne tik dėl tinkamo pensijų fondo klausimus, bet ir kelia abejones dėl fondo rizikingumo.

„Iki šiol galvojau, kad pensijos klausimai man dar neaktualūs – tai darbo vieta nepastovi, tai atlyginimas per mažas. Dabar, kai gyvenimas kiek nusistovėjo, pradėjau domėtis pensijų fondais, tačiau vis dar nesuprantu, nuo ko reikėtų pradėti. Atrodo, kad sistema yra tokia sudėtinga ir kad man nėra vilčių ją perprasti“, – sakė Miglė.

Ji kelia klausimus, kiek fondų Lietuvoje yra, kuo jie skiriasi, kaip fondus įvertinti ir kada verta kaupti ir kuriose „pakopose“?

„Neturiu jokio supratimo, kur eiti ir kur rašytis kaupimo sutartį, tačiau žinau, kad nenoriu nė kiek rizikuoti senatvei renkamais pinigais“, – rašė mergina, ir pridūrė, kad lygiai taip pat jai baisu dėl pinigų nuvertėjimo. Jos skaičiavimais, į pensiją ji turėtų išeiti maždaug po 40 metų: „Kokia bus pinigų vertė po tokio ilgo laiko tarpo? O gal dabar man tie 20 eurų svarbesni nei ateityje, vertinant galimus infliacijos mastus...“ – svarstė ji.

DELFI patarimų klausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingos Buškutės ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio.

Verta paklausyti konsultantų

„Tikriausiai tai – tik keletas klausimų, kurie yra pagrindiniai, tačiau yra ir daugiau jų: ar aš tuo tikiu? Ar man toli ta pensija, ar tai bus vienintelis mano turto šaltinis? O gal man tai visai nerūpi, nes aš dirbu su akcijomis ir turiu kišenėje milijoną? Kitam žmogui tai gali būti viso gyvenimo santaupos...“, – svarstė Š. Ruzgys.

Jis patikino, kad unifikuoto sprendimo nėra: „Kiekvienas privalo atsisėsti su konsultantu, kuris turi užduoti labai daug klausimų: kokį turtą esi sukaupęs, ką tikiesi turėti, ką veikia tavo sutuoktinis, gal tau padės vaikai? Koks tavo išsilavinimas ir kur tu gyvensi senatvėje?“

„Žmogus, galvojantis dalyvauti pensijų kaupime, pirmiausiai turėtų įvertinti, kiek laiko jam liko iki senatvės pensijos amžiaus, ir apsispręsti, kokio rizikingumo lygio fonde norėtų dalyvauti, o tada palyginti kelių valdytojų tos pačios rizikingumo grupės pensijų fondų rezultatus“, – sakė I. Buškutė ir patvirtino, kad finansinio išsilavinimo neturintiems žmonės gali būti sudėtinga palyginti fondus, rezultatus ir valdytojus, todėl visada verta tartis ir konsultuotis, gauti kuo daugiau informacijos apie fondą ir jo darbo principus, privalumus ir galbūt trūkumus.

Š. Ruzgio teigimu, žinodami tikrąją žmogaus finansinę situaciją, sėkmingai žmogui gali patarti konsultantai.

„Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo žmogaus: konsultantas gali siūlyti rizikuoti, o jam vien išgirdus žodį rizika dreba kojos ir rankos. Kai užsimeni apie „akcijas“, matai kaip jo veidą iškreipia panika... Tokiam žmogui geriau „sėdėti“ konservatyviame fonde ir nesijaudinti: jis neuždirbs, tačiau ir nepraloši, juk išties kartais geriau žvirblis rankoje...“, – pasakojo Š. Ruzgys.

I. Buškutės pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pensijų kaupimo veiklą vykdo 7 bendrovės, iš kurių 6 investicijų valdymo įmonės ir viena gyvybės draudimo įmonė. Jos iš viso valdo 26 pensijų fondus. Visi fondai skiriasi savo investavimo strategija.

Fondas turi senti kartu

„Dažniausiai specialistai rekomenduoja, kad pensijų fondas „sentų“ kartu su pačiu dalyviu: kol žmogus jaunas ir turi daug laiko kaupti, jis turėtų rinktis aktyvesnio investavimo pensijų fondą, kuris duoda didesnę grąžą, tačiau kartu trumpuoju laikotarpiu jo vertė labiau svyruoja“, – pasakojo I. Buškutė.

Jos nuomone, „kuo vyresnis tampa žmogus ir kuo daugiau pensijų fonde sukaupta lėšų, tuo didesnis poreikis per gyvenimą sukauptas lėšas apsaugoti, todėl laipsniškai jis turėtų rinktis vis konservatyvesnę investavimo strategiją.“

Tiems žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties liko 7 metai ir mažiau, rekomenduojama investuoti konservatyviame pensijų fonde, kuris, nors ir uždirba mažiausiai, vis dėlto dėl minimaliai svyruojančios vertės yra saugiausias.

„Išties žmogui iki 45 ar 50 metų neverta jaudintis dėl fondo svyravimų ir investuoti į rizikingiausią fondą. Vėliau akcijų skaičių rekomenduojama po truputį mažinti, kol galiausiai akcijų dalies visai nelieka“, – sakė Š. Ruzgys ir pridūrė, kad tai – tik viena investavimo strategijų.

Tačiau ilgainiui ši strategija gali tapti privaloma visiems: svarstoma, kad šį modelį vertėtų pritaikyti visiems, dalyvaujantiems II pakopos pensijų fondų kaupime.

Tai normalu: yra žmonių, netoleruojančių rizikos

Nepakenčiantiems arba jau nebegalintiems sau leisti rizikos, Š. Ruzgys siūlytų pagalvoti apie konservatyvų fondą, neturintį akcijų dalies.

„Įstatymais numatyta, kad artinantis pensijai, bendrovės privalo perspėti žmones ir pasiūlyti jiems pereiti į konservatyvų fondą – kad nesvyruotų jo vertė. Jei žmogus sutinka, kad tokio fondo nenori, tai turi netgi pasirašyti sutikimą ar prašymą, kad konservatyvaus fondo jis atsisako savo pasirinkimu“, – pasakojo Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys pabrėžė, kad skiriantis fondų strategijoms, labai svarbu prisitaikyti sau riziką, kuri dar nėra labai aiški...“ Jis pasakojo, kad augant akcijų procentui, rizika auga. Antrasis svarbus elementas – kur investuojami pinigai: ar į besivystančias ir į įšsivysčiusių šalių akcijų fondus.

Kam apskritai reikalinga rizika? „Tikimybė, kad esant aukštesnei rizikai bus didesnis augimas ir susikaups daugiau pinigų. O štai jei investuosite į obligacijas, tai fonde kaupiamų pinigų vertė išliks tokia pati: neuždirbsite nieko, patirsite tik investuotų į fondus lėšų vertės sumažėjimą – laikymas ten „neatidirbs“ infliacijos padarytos žalos“, – sakė Š. Ruzgys.

Jo žiniomis, tokiuose fonduose investuoja ir dalis jaunų žmonių, kurie nepakenčia rizikos: „Jie gauna procentus į savo sąskaitą ir saugiai juos sandėliuoja, saugo nuo staigių nuvertėjimų.“

Yra ir kita dalis jaunų žmonių, kurie deda pinigus į fondus ir nesijaudina, kiek krizių bus ateityje: penkios ar dešimt. Praėjusios krizės patirtis rodo, kad per kelerius metus akcijų vertė grįžta į prieškrizinį lygį ir jį pralenkia. „Svarbiausia, kad krizės laikotarpiu susitaikytumėte su svyravimu ir nepriimtumėte skubotų sprendimų: pavyzdžiui, vertei kritus 30 proc., pervesite visus pinigus į mažos rizikos fondus. Tada niekaip nesusigrąžinsite prarastos fondų vertės, kuri, neišaušus jų išsiėmimo laikui, yra „popierinė“. Verta atsiminti, kad pasibaigus recesijai, vertė atkyla, viskas – laikini svyravimai, kurie aktualesni tampa tik artėjant pinigų išsiėmimo laikui, – pasakojo Š. Ruzgys.

Pakopas verta rinktis pagal pajamas

„Tam, kad senatvės amžiui sukakus, žmogus neišgyventų didelio streso dėl staigiai sumažėjusių pajamų, rekomenduojama iš anksto rūpintis papildomomis santaupomis senatvei. Aišku, pagrindinis pagyvenusių žmonių pajamų šaltinis ir dabar, ir ateityje liks „Sodros“ mokama pensija“, – įsitikinusi I. Buškutė.

Jos nuomone, papildomi pajamų šaltiniai sukuria didesnį saugumo jausmą, todėl rekomenduojama papildomai kaupti lėšas savarankiškai, pavyzdžiui, papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonduose. Specialistė patvirtino, kad papildomai pensijų fonduose ar gyvybės draudimo bendrovėse lėšas kaupiantys žmonės gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir kasmet susigrąžinti dalį pinigų. Apie asmeniui tinkamiausias kaupimo formas informacijos esą turėtų suteikti finansų ir taupymo specialistai.

Kaip tvirtino Š. Ruzgys, dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje labai verta žmonėms, kurie gauna mažus atlyginimus.

Antrosios pakopos fonduose kaupiantys asmenys remiasi trimis šaltiniais. Pirma, į fondo sąskaitą pervedama dalis žmogaus sumokėtų mokesčių: su fondu sutartį pasirašęs žmogus, kas mėnesį į kaupiamąją sąskaitą gaus 2 proc. savo atlyginimo, kurį ten perves „Sodra“ iš jo sumokėtų mokesčių. Antra, nuskaičiuojama dalis kaupiančiojo atlyginimo. Trečia, kaupiantieji gauna valstybės subsidiją dėl to, kad jie rūpinasi savo ateitimi ir kaupia savo būsimai pensijai. Ji – atitinkamas procentas (dabar 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc.) nuo vidutinio Lietuvoje gaunamo atlyginimo.

Ekspertas aiškino, kad jie ne tik susigrąžina savo dalį įmokėtų mokesčių, bet ir investavę 2 proc. savo atlyginimo gauna dar 2 proc. vidutinio Lietuvoje gaunamo atlyginimo subsidiją: „Vietoje 4 proc. žmogus gauna 6 proc. Ar tai ne naudinga?“, – klausė Š. Ruzgys ir pabrėžė, kad ji naudinga mažesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms.

Turintiems didesnes pajamas geriau kaupti III pakopos fonde, nes asmeniui pervedus lėšas iš savo kišenės ir pervedus į pasirinktą pensijų fondą norimoje bendrovėje ir kitais metais jis gauna mokesčių lengvatą – nuo į fondą sumokėtų įmokų jis atgauna pajamų mokestį, siekiantį 15 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės nuomone, pensijų pensijų kaupimas geriausius rezultatus duoda tuomet, kai kaupimas vyksta ilgą laiką: „Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti lėšas senatvės pensijai, tuo daugiau per visą darbinę karjerą sukaupia. Pastebima tendencija, kad dažnai pensijų kaupimo sutartis pasirašo jauni žmonės, kurie tik pradeda savo darbinę karjerą. Beje, mūsų kaimyninėse valstybėse, pvz., Latvijoje, Estijoje, jaunų žmonių dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)