To tikrai nebuvo prieš penkerius ar šešerius metus: kaip dabar sportuoti smagu, naudinga ir netgi madinga, taip tada tokie aktyvuoliai būdavo nulydimi įtarių žvilgsnių. Apie šiuos pokyčius kalbėjome su Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi.
Tūkstančiai renginių kasmet
Kūno kultūros ir sporto departamentas finansuoja nacionalines sporto šakų federacijas ir jų narius, kurie šalyje kasmet suorganizuoja tūkstančius sporto renginių: „Kasmet įvyksta apie 7000 varžybų ir apie 1000 sporto renginių visiems šalies gyventojams. Taip pat departamentas yra užfiksavęs, kad finansuojama Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir 19 jos narių kasmet organizuoja apie 550 varžybų ir apie 630 sporto visiems renginių“, – sakė E. Urbanavičius.
Vienu didžiausių nacionaliniu lygiu organizuojamų renginių, kurį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoja departamentas, o vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos įstaiga „Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras“ bendradarbiaudamas su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu – Lietuvos mokyklų žaidynės – kasmet visus mokslo metus vykstančios Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Šių varžybų finalai organizuojami Olimpinės dienos metu. Tuomet išaiškinamos ir apdovanojamos geriausiai mokyklinėse varžybose pasirodžiusios mokinių komandos.
E. Urbanavičius sakė, kad kitas stambus departamento finansuojamas renginys šalies mastu – Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės: „Šiuo renginiu siekiama, kad seniūnijų gyventojai sistemingai sportuotų, per sportą aktyviai dalyvautų savo bendruomenių veikloje, kad būtų skatinamas seniūnijų bendradarbiavimas su savivaldybėmis“, – teigė E. Urbanavičius ir pridūrė, kad departamentas pastaraisiais metais inicijavo ir vykdo projektų finansavimo konkursą, skirtą bendruomenių fizinio aktyvumo ir bendruomeniškumo skatinimui, nevyriausybinių sporto bei kitų organizacijų bendradarbiavimui tarpusavyje bei su ugdymo įstaigomis. Šiais metais departamento finansuojamus projektus vykdo 102 bendruomeninės organizacijos iš 41 savivaldybės, planuojama, kad 6000 gyventojų dalyvavaus įvairiose bendruomenės fizinio aktyvumo veiklose.
„Šiais projektais skatinamas gyventojų tarpusavio bendradarbiavimas ir įvairių socialinių grupių įtrauktis. Svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų skatinamas ne tik vienkartiniais, teminiais renginiais, bet reguliariai formuojamas teigiamas gyventojų požiūris ir nuomonė apie sveikatai palankų fizinį aktyvumą“, – sakė E. Urbanavičius.
Daug dėmesio, kaip jis tvirtino, skiriama ir Vaikų mokymo plaukti programai bei Lietuvos kūno kultūros ženklo programai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose: „Pastarąją sudaro fizinio pajėgumo testų rinkinys, skirtas mokiniams stebėti ir vertinti savo fizinį pajėgumą bei jį tobulinti, kartu gilinant savo teorines žinias kūno kultūros ir sporto srityje savanoriškumo principu.“
Vaikų fizinis pasirengimas liūdina
E. Urbanavičius apgailestavo, kad švietimo įstaigose pakankamo fizinio krūvio kiekio vaikai negauna: „Kūno kultūros ir sporto įstatyme įteisinta nuostata dėl 3 privalomų kūno kultūros pamokų bendrojo ugdymo mokyklose, kuri visuotinai nėra vykdoma. Švietimo ir mokslo ministerija pagal kompetenciją yra atsakinga už kūno kultūros ir sporto politikos formavimą ir vykdymą formaliojo ir neformaliojo Švietimo programas vykdančiose įstaigose“.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje veikia 99 savivaldybių sporto mokymo įstaigos, kurias lanko apie 46 tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų, o sporto būrelių mokyklose lankomumas užima pirmą vietą tarp kitų būrelių.
Prieš keletą savaičių susirinkę Europos Sąjungos šalių ministrai, atsakingi už sportą, generaliniai sporto direktoriai svarstė galimybes mokyklose vykdyti kūno kultūros pratybas ne mažiau kaip 60 min. per dieną. E. Urbanavičius davė Vengrijos pavyzdį: šioje šalyje priimta nuostata, kad pradinėse ir vidurinėse mokyklose turi būti privalomos 5 kūno kultūros pamokos.
Nuo Europos atsiliekame
Per paskutinius 10 metų visos Lietuvos parkus atrado tūkstančiai sportuojančiųjų. Tokį įvairių sporto rūšių išpopuliarėjimą E. Urbanavičius sieja su Lietuvos prisijungimu prie ES: Europos Sąjungos fizinio aktyvumo skatinimo politika ir iniciatyvos turėjo didžiausios įtakos prie sporto išpopuliarėjimui.
Pagal Eurobarometro apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenis, paskelbtus 2014 metais, Lietuvoje 1-5 kartus per savaitę sportuoja ir mankštinasi 37 proc. gyventojų, Europos vidurkis – 41 procentas.
„Šiuo atžvilgiu mes kiek atsiliekame nuo vidutinio europiečio. 2011 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl požiūrio ir dalyvavimo kūno kultūros ir sporto pratybose atskleidė, jog pagrindiniai trukdžiai dalyvauti šioje veikloje yra asmens noro, energijos, valios trūkumas, taip pat brangios sportavimo paslaugos bei sporto, judėjimo įtakos sveikatai nevertinimas. Tokie tyrimo duomenys atskleidė vidinės motyvacijos fiziniam aktyvumui trūkumą, kuri galimai nebuvo suformuota ankstyvojoje vaikystėje ir išugdyta vėlesniuose asmens brendimo etapuose“, – E. Urbanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, kurią įgyvendindamos savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šios funkcijos atlikimą. Todėl savivaldybėms tenka ypatingai svarbus vaidmuo skatinant jų teritorijos gyventojų sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą.
„Lietuvoje nesuformuota sportinio ugdymo konkurencinė aplinka – nepadėti pagrindai šalyje veikti Europos sporto modeliui – nesusidarė išsivysčiusioms ES šalims būdinga sporto klubų sistema“, – apie problematiką kalbėjo jis.
Sporto samprata pakito
„Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme sąvoka „sveikata“ apibrėžiama kaip asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Atitinkamai, už sveikatos sritį tampa atsakingos įvairių sričių valstybinės įstaigos, kurių pagrindinė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, – citavo E. Urbanavičius.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoja 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, įgyvendinimą.
Planas apima šias pagrindines veiklos sritis: visų Lietuvos Respublikos gyventojų sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą, kūno kultūrą ir sportą skatinimą; tinkamų sąlygų Lietuvos Respublikos gyventojų fiziniam aktyvumui ir sportavimui sudarymą; didelio sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistemos tobulinimą. Plane veikloms įgyvendinti numatyta 21 priemonė. 2015 m. šioms priemonėms įgyvendinti numatyta daugiau nei 23 mln. eurų.
„Visi departamento finansuojami projektai ir programos yra skirti ne tik skatinti judėjimą, bet atlieka ir gyventojų socializacijos funkciją: jie skirti visų gyventojų grupių užimtumui, prasmingam laisvalaikio leidimui, bendruomeniškumo skatinimui, motyvacijos formavimui ir ugdymui sveikai gyvensenai per judėjimą“, – sakė E. Urbanavičius.
Mokslininkai pastebi, kad per pastarąjį dvidešimtmetį kiek pasikeitė sporto ir sportavimo samprata: jei anksčiau žodis „sportas“ buvo daugiausiai suvokiamas kaip varžymasis, rungtyniavimas, siekimas pergalės varžybose, tai šiandien ši sąvoka įgyja daug platesnę reikšmę ir žmonės patys dalyvauja tokioje sportinėje veikloje išbandydami jiems smagias, įdomias judėjimo veiklas, teikiančias malonumą.
„Tokiu būdu sportas tampa labai svarbiu socializacijos įrankiu. Atsižvelgdamas į tai, departamentas inicijuoja ir finansuoja aukščiau minėtas programas ir projektus, kviesdamas gyventojus aktyviai juose dalyvauti“, – tvirtino E. Urbanavičius.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – ugdyti sveikos gyvensenos savimonę, užtikrinti sveikatai palankią aplinką.
