Trečiadienį surengta pirmoji diskusija apie universitetų klasterį – mažėjant studentų skaičiui aukštosios mokyklos sprendžia klausimą, kaip suktis iš susidariusios padėties.
Pokyčius lemia studentų trūkumas
J. Augutis sako, kad baigėsi laikai, kai visi universitetai plėtėsi - dabar atėjo laikas sugrįžti į realią situaciją.
„Problemų tikrai turime. Ypatingai su srautų, programų mažejimu ir vis daugiau ir daugiau programų yra, kuriose labai mažas studentų skaičius“, - sako J. Augutis.
Keliama diskusija, kad situciją pegrintų bendradarbiamas klasterio principu.
Planuojama, kad klasterio sutartis gali būti pasirašyta dar šiais metais, o sistema pradėtų veikti jau nuo kitų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas.
Planuojama, kad ateityje prie šių keturių aukštųjų mokyklų galėtų prisijungti ir Lietuvos sporto universitetas bei Aleksandro Stulginskio universitetas.
Vienas universitetas – ne išeitis
Buvo svarstoma galimybė, kad visi Kauno universitetai galėtų būti sujungti į vieną juridinį vienetą.
VDU kelia galimybę kurti universitetų klasterį.
„Natūraliai kyla idėja ir lyderystė tame projekte – sukurti laisvų studijų universitetų klasterį, kurio tikslas būtų ne vien tik programų ir veiklų optimizavimas, bet ir žymiai platesnis. Jeigu mūsų bendruomenė, jeigu kitų universitetų bendruomenės tam pritars, mes galėsime su tuo projektu startuoti“, - sako J. Augutis.
Pavyzdys jau yra
VDU rektorius sako, kad kuriant klasterį svarbiausiu kriterijus yra kokybė.
„Jei mes dirbsime universitetų klasteryje tai tik su pirma būtina sąlyga – mes nustatysime šiame klasteryje aukščiausius kokybės stabdartus. Ir stojimo praeinamą balą, ir darbo, ir kitus faktorius“, - sako J. Augutis.
Pasirašius klasterio sutartį universitetų statusas nesikeistų – kaip ir iki šiol, jie liktų atskirais juridiniais vienetais. Būtų steigiama klasterio taryba, sudaryta iš visų bendradarbiaujančių universitetų, kuri spręstų iškylančius klausimus. Teigiama, kad panašus modelis jau buvo išbandytas VDU.
„Klasterio nariai turi būti lygiateisiai. Šiuos principus mes, VDU, jau išbandėme kurdami VDU doktorantūros mokyklą, kuri yra pakankamai stipri ir turbūt lygiavertė Vilniaus universitetui, nors mūsų fiziniai parametrai yra nepalyginamai silpnesni. Bet mes turime stiprybę ir patirtį dirbti klasteriuose ir doktorantūros konsorciumuose, kur yra įjungti ir du, ir trys, ir keturi, ir penki universitetai. Tame tarpe – ir užsienio universitetuose. Tai nelengvas darbas. Žymiai lengviau turėti vieną universitetą ir įsakymais viską reguliuoti. Reikia suderinti skirtingus interesus ir suderinti skirtingus interesus, kurie kartais būna nesutaikomi ir reikia surasti kompromisą“, - neslepia VDU vadovas.
Kuo tai naudinga studentui?
J. Augutis skaičiuoja, kad apie pusė mokyklas baigusių abiturientų dar nėra tvirtai apsisprendę, kokias konkrečiai studijas pasirinkti. Teigiama, kad naujasis klasteris būtų naudingas būtent tokiems studentams.
Pirmuosius dvejus metus studentai studijuotų pagal bendrą programą, o likusi dalis būtų skirta specializacijai kompetencijos centruose.
Kaip pavyzdys, dvejus pirmus metus studentas galėtų mokytis Šiauliuose ar Klaipėdoje, o paskutiniai du kursai būtų rengiami Kaune.
„Pirmiausia mes siūlome pertvarkyti programas taip, kad jos atitiktų „artes liberales“ principą. Tai reiškia, kad pirmi dveji metai būtų bendrauniversitetinės studijos. Toliau įvairiais bendravimo būdais studentai, kurie įstojo į panašias programas, būtų apjungiami į pirmųjų dvejų metų bendrąsias studijas. Didžiausia problema – specializacija, kurių daug ir kurių iš tikro reikia. Tačiau specializuoti studentus reikia turėti labai didelius pajėgumus – profesūros įvairovę, mokslinių tyrimų įvairovę. Laikyti tokį kontingentą, išlaikyti tokius pajėgumus visuose universituose – neįmanoma misija. Tikrai yra variantas turėti kompetencijos centrą viename ar dvejuose universitetuose“, - sako J. Augutis.
Planuojama, kad klasterio sutartis tarp keturių universitetų galėtų būti pasirašyta dar šiemet. Skaičuojama, kad pirmaisiais metais klasterio funkcijoms vykdyti prireiktų apie 0,5 mln. eurų. Suma didėtų po pusę milijono eurų kasmet.
„Kaip aš vadinu, prasidėtų lietuviškasis „Erasmus“ - didesnis judėjimas iš universiteto į universitetą, iš miesto į miestą“, - pasakoja J. Augutis.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką.