Apsaugos tarnybos įmonės „Apsaugos komanda“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Alvydas Kunavičius teigia, kad didžioji dalis klientų įsigyja elementarias apsaugos sistemas, kurios reaguoja į stiklo dūžį, judesį ar kita.
Apsaugos sistemų bendrovės „Levoriškis“ vadovas Giedrius Taraškevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad apsaugos sistemos kaina turi būti proporcinga saugomo turto dydžiui, todėl, anot jo, dažnai klientai renkasi įrengti tik garsines sirenas, kurios, tikimasi, atbaidys nekviestą svečią.
„Jeigu žmogus nelabai turi, ką saugoti, tai ir poreikio ypatingai sistemai nėra. Tokie klientai dažniausiai įsirengia lauko sireną, prijungia ją prie maitinimo įrangos ir sukuria iliuziją, kad namuose yra signalizacija. Tai gelbsti maždaug 50 proc. Aišku, laiks nuo laiko vagys tokius namus patikrina ir po to žmonės nusivilia, bet kadangi nebuvo kažkokio labai didelio turto, tai ir nuostoliai yra mažyčiai“, - teigia G. Taraškevičius.
Lietuviškas taupumas pridaro bėdų
Vis dėlto egzistuoja ir itin įmantrios sistemos, kurias apeiti labai sudėtinga. A. Kunavičiaus teigimu, sistemos, kurios reaguoja į daug fizinių pokyčių namuose, yra saugiausios.
„Maksimaliai gali apsaugoti tos sistemos, kurios kurios suveikia nuo šilumos pokyčio, nuo judesio, nuo virpesio ir kt. Jeigu patalpoj yra daug daviklių, kurie kontroliuoja skirtingus pažeidimus, tai tokia sistema patikimesnė. Ne tik judesį, o ir pašalinio kūno temperatūrą – ji fiksuoja, kai sujaukiamas temperatūrų balansas patalpoje. Yra sistemos, kurios gali kontroliuoti netgi elektros lauką – jūs esate fizinis kūnas ir turite vienokį krūvį, o patalpoje – kitoks krūvis, to krūvio pasikeitimas gali būti fiksuojamas“, - aiškina specialistas.
G. Taraškevičius teigia, kad kuo ankščiau vagis užfiksuojamas būsto teritorijoje, tuo didesnė tikimybė, kad jam nepavyks pridaryti didelių nuostolių, todėl viskas prasideda nuo apsaugos sistemos įrengimo lauke.
„Jeigu tai – namas, reikia pradėti saugoti nuo tos ribos, kur prasideda privati nuosavybė. Pirmos ribos apsauginės sistemos – perimetrinės. Jeigu mes atsisakome tų pirminių ribų, nes perimetrinės signalizacijos yra brangios, ir susikoncentruojame tik į pačio namo apsaugą – tai labai protingai parinkta ir sumontuota apsaugos signalizacija pačiame name. Kartu su apsaugos signalizacija įsiintegruoja ir priešgaisrinė signalizacija. Būtinai“, - aiškina G. Taraškevičius.
Specialisto teigimu, priešgaisrinė signalizacija reikalinga tam, kad būtų apsaugotas ne tik žmonių turtas, bet ir gyvybės, esą svarbu apsisaugoti nuo dujų nuotėkio ar smalkių pasklidimo patalpose, kurios itin pavojingos žmonių sveikatai.
„Pavyzdžiui, yra dujinis katilas, kuris dujomis šildo patalpas ir kažkas jam nutiko, ugnis užgeso, bet dujos pradėjo tekėti į patalpą. Jeigu patalpoje yra žmogus, miega arba yra išvykęs, tai to tikrai nepajus. Parvažiavus namo įjungiant šildymą gali įvykti sprogimas. Kitas dalykas – katilas. Degant dujoms į katilą turi patekti tam tikras kiekis oro, kad dujos sudegtų ir nesusidarytų smalkės. Lietuviai sako: „kuo daugiau šalto oro pučiam į vidų, tuo daugiau šaldom vidaus patalpas“. Atjungia padavimo kanalus, dujos pilnai nesudega. Rezultatų yra daug ir žiaurių.
Priešgaisriniai detektoriai saugo nuo visų gaisrų ir t.t., tai ypač svarbu, kai žmogus miega. Detektoriai turi pajusti ir jus pažadinti. Jei esate išvažiavę, detektoriai turi kuo ankščiau užfiksuoti gaisro židinį, perduoti saugos tarnyboms, kad gaisras būtų pastebėtas po penkių minučių, o ne už pusės valandos, kai kaimynas pamato, kad jau pradegė stogas“, - aiškina G. Taraškevičius.
Dūmai ir metalinės užuolaidos
Apsaugos sistemas įrenginėjančios įmonės dalijasi ir „pikantiška“ informacija – galintiems pakloti dešimtis tūkstančių eurų įrenginėjamos itin įmantrios apsaugos sistemos. Tiek G. Taraškevičius, tiek A. Kunavičius pripažįsta, kad pilna apsaugos sistema įrengiama itin retai – jų prireikia tik turtingiems ir įtakingiems klientams. G. Taraškevičiaus teigimu, klientų už apsaugą pasirengusių pakloti dešimtis tūkstančių vos 1-2 proc.
G. Taraškevičius tikina, kad pasitaiko tokių atvejų, kai vagys naudoja migdomąsias dujas. Užmigdžius savininkus būstas be jokių nuogąstavimų švarinamas visą naktį.
„Yra buvę atvejų, kai panaudojamos migdančios dujos, žmonės esantys namuose užmigdomi ir butai ar namai švarinami per naktį, išvaromos mašinos ir kt., prabudę jie pamato tuščius namus“, - pasakoja G. Taraškevičius.
Specialistas pastebi, kad net įdiegta apsaugos sistema neapsaugo nuo vagies įsiveržimo į namo vidų. Iki atvažiuojant apsaugos tarnybai, vagis turi keliolika minučių turtui išnešti ir pasprukti.
„Kad to nebūtų, įrengiamos labai išmanios sistemos. Vienos iš populiaresnių – rūko arba dūmų sistemos. Išlaužus duris iš karto suveikia signalizacija ir patalpos per 8 – 15 sekundžių pripildomos tirštu rūku. Tas rūkas nekenksmingas žmogui, bet tu jame tiesiog nieko nematai. Papildomai pajungus stroboskopines lempas ir garso sireną, žmogus orientaciją praranda maždaug 5 minutėm, o tokio laiko užtenka, kad atvažiuotų saugos tarnyba. Čia aukštesnis lygis“, - teigia G. Taraškevičius. Tokios sistemos kaina prasideda nuo 8000 eurų.
Po tokios sistemos įrengimo lieka tik vienas žingsnis – metalinių užuolaidų įrengimas. Tai vagį leidžia visiškai įkalinti patalpoje ir, G. Taraškevičiaus teigimu, 100 proc. užtikrina, kad įsibrovėlis bus sučiuptas.
„Paskutinis lygis – mechaniniai sulaikymai, kai viduje patekusį vagį užfiksuoja apsaugos sistemos, pasileidžia rūko sistemos ir tada naudojami mechaniniai blokavimo metodai – nukrentančios metalinės užuolaidos ant langų, specialūs strypai užblokuojantys duris, kad vagis tikrai negalėtų niekur išeiti ir būtų pagautas“, - aiškina G. Taraškevičius.
G. Taraškevičiaus teigimu tvarkingai įrengtos pilnos saugos sistemos įveikti nėra šansų. Tuo tarpu A. Kunavičius tikina, kad tokios sistemos, kurios nebūtų įmanoma apeiti nėra, tačiau priduria, kad jo darbo praktikoje nepasitaikė įvykių, kai kokybiškai įrengta įmantri ir brangi apsaugos sistema būtų įveikta. Tiesa, pašnekovas pastebi, kad bandymų būna bene kiekvieną vakarą keliuose objektuose.
Kameros ir telefonspynės sujungtos su mobiliuoju
Be visų šių įmantrių sistemų, kurios specialistų teigimu, gali kainuoti nuo 1000 iki 40 000 eurų, o kartais ir dar daugiau, reikia pagalvoti ir apie pagalbines priemones. Jas įsirengti rekomenduojama ir tiems, kurių apsaugos sistemos yra paprastesnės.
G. Tarškevičiaus teigimu, įsigyti vaizdo stebėjimo kameras šiandien nebėra brangu, jos kainuoja apie 50 – 60 eurų ir yra iš ties vertingas įrenginys saugumui padidinti.
„Tai tikrai ne prabangos reikalas ir tikrai tokios papildomos pagalbinės sistemos padeda pakelti saugumo lygį, nes visi mato, kad filmuojama. Jei vaizdo kokybė gera, filmuota medžiaga gali būti perduota policijai, policija turi skaitmenines veidų bazes, labai greitai suras, todėl nelabai kas nori rizikuoti. Bet tai nėra apsaugos sistema, tai tik pagalbinė priemonė“, - pastebi G. Taraškevičius.
Specialistas taip pat rekomenduoja name prie vartelių įsirengti telefonspynes, kurios fiksuotų vaizdą.
„Jei yra telefonspynė, vagis visą laiką pirma paskambins ir patikrins, ar jūs esate namuose. Būtų gerai, kad vaizdo telefonspynė būtų sujungta su mobiliuoju telefonu ir jūs gautumėte nuotrauką to žmogaus, kuris atėjo, nes tai bus pirmas signalas, kad kažkas domisi tuo objektu“, - tikina G. Taraškevičius.
Siekiant padidinti namų saugumą galima įrengti ir LED lauko šviestuvus su judesio detektoriumi. Tai, anot G. Taraškevičiaus, brangiai nekainuos, o vagims netikėtai įsijungusi šviesa – labai nepatinka.
Net namai su signalizacijomis apšvarinami žaibiškai
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus paklaustas, ar turint tokias galingas apsaugos sistemas dar verta drausti savo turtą, patikina, kad apsidrausti verta visada.
„Kad ir kokia bebūtų brangi ir sudėtinga apsaugos sistema, mano nuomone, yra tik laiko klausimas, kada vagis sugalvos, kaip apsaugą eliminuoti. Tokios apsaugos, kurios neįmanoma apeiti ir kurią turint nebereikia draudimo, nesu matęs“, - teigia G. Norkus.
G. Norkaus teigimu net ir turint įmantrią apsaugos sistemą visada egzistuoja žmogiškasis faktorius – signalizacija gali būti tiesiog pamiršta įjungti. Specialisto teigimu tokiu atveju neturintiems draudimo nuostolių niekas nekompensuos. Be to, G. Norkus pastebi, kad jei draudimo sutartyje numatyta, jog apsaugos sistema būste yra, reikia būti itin atidiems ir išvykstant iš namų ją įjungti.
Draudimo specialisto teigimu, įtakingi bei žinomi asmenys savo namus draudžia dažniau, nepriklausomai nuo to, kokias apsaugos sistemas yra įsirengę, nei mažas pajamas gaunantys žmonės.
„Labiau išsivysčiusiose valstybėse draudimas suprantamas kaip pirmo būtinumo dalykas. Jis yra skaičiuojamas į mėnesinius kaštus kaip būtina priemonė, be kurios yra neįmanoma. Jau ir į mūsų šalį pamažu ateina vakarietiškas mąstymas, kai apie draudimą galvoja vis daugiau žmonių“, - teigia G. Norkus.
Specialisto teigimu draudimo būtinumą įrodo ir konkretūs atvejai. G. Norkus pasakoja, kad viename iš Vilniaus gyvenamųjų rajonų buvo žaibiškai apvogtas daugiabutis namas. Gyvenamasis pastatas buvo aptvertas, o teritorija buvo stebima ne tik vaizdo filmavimo kamerų, bet ir sargo.
„Sargas kas valandą apeidavo visą teritoriją. Be to teritorija buvo stebima vaizdo kameromis, o kiekviename bute įrengtos signalizacijos. Iš tokio namo vagys sugebėjo išnešti net buitinę techniką, tokią kaip kaitlentės, indaplovė, skalbimo mašinos ir t.t.“, - pasakoja G. Norkus.
