Apie tai, kodėl šiandien reikėtų atsisakyti daugelio miltinių patiekalų ir aukščiausios kokybės miltai vadinami civilizacijos rykšte su skaitytojams atskleidė „Goodlife” asmeninė trenerė bei mitybos konsultantė Agnė Rudžianskaitė. Ji atskleidė, kokią įtaką mūsų svoriui ir jo kontrolei turi baltieji miltai ir jų produktai.
Pasak jos, lietuviškoje virtuvėje balti miltai bei jų kepiniai labai ilgą laiką buvo prabanga ir tik ypatingų švenčių atributu. Šiandien atrodome lyg nutrūkę nuo grandinės ir bandome atsigriebti už visas mūsų protėvių pasninko dienas: baltų miltų produktus vartojame kasdien ir gausiai. Kokios grėsmės kyla dėl to?
Dar XIX a. visa duona būdavo pilno grūdo, todėl žmonės valgydami miltinius produktus gaudavo daug naudingųjų medžiagų ir jokio blogo poveikio sveikatai nebūdavo. Atrodė, kad maisto pramonės pažangą gali vainikuoti tik baltų ir švarių lyg sniegas miltų gamyba. Žmonėms tai pavyko, tačiau paradoksalu, kad tuo pačiu pavyko miltus paversti visiškai beverčiais.
Pasirodo, po bandymų išgauti nepriekaištingą baltumą ir kokybišką išvaizdą, nukentėjo produkto vertė. Gaminant aukščiausios kokybės kvietinius miltus, pašalinama net 40 procentų grūdo (vertingiausios dalys – sėlenos ir gemalas, kurie labai reikalingi virškinant grūdus). Tad kas lieka? Lieka krakmolingoji grūdo dalis – endospermas – tiesiog angliavandeniai ir baltymai, kuriuose jau nėra nei vitaminų, nei skaidulinių medžiagų.
Teigiama, kad žmogaus organizmas netgi neatpažįsta šiuolaikinio perdirbto kviečio kaip maisto produkto. todėl galima teigti, kad baltieji miltai – bevertis produktas, galintis pasigirti tik kalorijomis. Baltieji miltai, kaip ir cukrus, yra rafinuoti angliavandeniai, tad turi lygiai tokį patį poveikį – jie tukina. Ir dar – vietoj to, kad kaip daugelis grūdinių kultūrų valytų mūsų žarnyno sieneles, būdami tobulai išvalyti, jie jas tik dar labiau užteršia, aplipina. Ilgainiui vartojant daug baltos duonos organizmui ima trūkti maistinių medžiagų, tad duoną ir kitus miltinius produktus privalu rinktis atsakingai.
Bet tai nereiškia, kad privaloma atsisakyti visų miltinių produktų. Tai reiškia, kad turime pasižvalgyti po kitokių miltų lentynas. Pasistenkite kepiniams naudoti pilno grūdo miltus – juose gausu skaidulinių medžiagų, gerinančių žarnyno veiklą, nes jie gaminami neatskiriant grūdo sėlenų, o pastarosios padeda šalinti toksinus iš organizmo. Pilno grūdo miltai yra nesijoti, tad juose lieka visos grūdo dalys. Pilno grūdo produktuose taip pat yra skaidulų, kurios padeda reguliuoti cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje.
Šiandien jau vartojamas netgi toks terminas – „kviečių pilvas”, o balti miltai dažnai įvardijami ir kaip cukrinio diabeto atsiradimo priežastimi. To reikėtų nepamiršti!
Pilvo augimui įtakos turi visa mitybos grandinė, tačiau gausus kiekis rafinuotų miltų turi lygiai tokį patį poveikį kaip ir gausus cukraus vartojimas, dažnai šie angliavandeniai keliauja kartu. Duonoje, sausainiuose, bandelėse gausu cukraus, tad atsisakius vieno, automatiškai atsisakoma ir kito.
Kaip dažnai vietoj sveiko ir vertingo užkandžio, pagriebiate šviežią ir be galo kvapnią bandelę? Tai be galo viliojantis produktas, tačiau jį iš užkandžių reikėtų išbraukti nedelsiant. Atraskite kukurūzų, grikių, sojų, žirnių miltus – pabandykite iš jų kepti blynus, sausainius.
Jei dievinate makaronus – tebūnie tai pilno grūdo arba rupių miltų. Vietoj baltos duonos į meniu įtraukite pilno grūdo ryžių, rugių ir grikių paplotėlius. Praturtinkite savo patiekalus sėlenomis – jose gausu ląstelienos, gerinančios virškinimą. Jos taip pat neleidžia kauptis riebalams, greitai išbrinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą, pagreitina maisto judėjimą žarnynu.
Vertėtų grįžti prie protėvių meniu – tegul aukščiausios rūšies baltų kvietinių miltų kepiniai jūsų meniu puikuojasi tik labai retomis progomis – pavyzdžiui, didžiausių švenčių metu.