Visi atsimena „Neregėtą Lietuvą“, o kas toliau?
Prieš daugiau nei penkerius metus visam pasauliui pristatytas fotografo Mariaus Jovaišo fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“ tapo bene dažniausiai viešoje erdvėje linksniuojamu pavyzdžiu, kaip lietuvio sukurtas produktas gali atrasti kelią į užsienio rinkas. Plačiai nuskambėjo ir kito lietuvio režisieriaus Arūno Matelio sukurtas kūrinys – filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Šis filmas JAV laimėjo vieną pagrindinių kino industrijos prizų, konkuruojančiu su Oskarais, - JAV Kino režisierių gildijos apdovanojimą. Mūsų šalį taip pat garsina ir Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, pasaulinio garso operos solistė ir Lietuvos operos primadona bei lietuvė Dalia Ibelhauptaitė – gerbiama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, režisavusi daug sėkmingų dramos spektaklių ir operų įvairiuose Londono teatruose. Po pasaulines gasroles keliauja ir Oskaro Koršunovo teatras bei „Meno fortas“.
Verslo pasaulyje vis garsiau kalbama apie jaunųjų lietuvių indėlį į mobiliųjų aplikacijų kūrimą. Iljos Laurso įkurta mobiliųjų programų ir žaidimų platforma „JetGar“ buvo viena pirmųjų, kuri praskynė kelią ir kitiems kūrėjams. Nors ši kompanija jau parduota, tačiau prieš tai susišlavė galybę įvairiausių apdovanojimų tarptautiniu mastu – 2010 metais lietuvio bendrovė pateko į trisdešimties novatoriškiausių įmonių pasaulyje sąrašus.
Verta paminėti ir lietuvių – trijų brolių Dominyko, Augustino ir Kristijono Vizbarų Vilniuje įkurtą bendrovę „Brolis Semiconductors“ ir jų turimą lazerių laboratoriją Vilniuje, kurioje gaminami produktai, iškeliaujantys į užsienio rinkas: paprastais žodžiais tariant, tai naujoviški lazeriai, kurie pritaikomi plačiajuosčiam internetui, šviesolaidiniams tinklams, energetinių išteklių paieškai, medicinos, automobilių technologijose, ventiliacijos sistemose ir dar daugelyje sričių. Broliai 2012 metais gavo Švedijos ambasados jaunųjų verslininkų apdovanojimą už įkvepiantį pavyzdį, kaip inovacijos pritaikomos versle bei už tarptautinės patirties atvedimą į Lietuvą ir už pasaulines ambicijas.
Tai bene daugiausiai viešoje erdvėje minėti pavyzdžiai, tačiau jų yra ir daugiau.
Gabūs dizainui, inovacijoms ir šokoladui
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė, paprašyta pateikti keletą lietuvių kūrybos pavyzdžių, kurie būtų praskynę kelius į užsienio rinkas (arba bent jau rimtai tam ruoštųsi), išskyrė tris sėkmės istorijas.
„Jų eksporto geografija įspūdinga. Be to, praėjusiais metais jie laimėjo nacionalinį konkursą „Kūrybinio verslo taurė“ ir tarptautiniame konkurse pateko į šešioliktuką“, - sakė R. Survilienė.
Antroji sėkmės istorija, Vilniaus fakulteto Dizaino katedros magistranto Igno Survilos paspirtukas „Pigeon“, kuris skina apdovanojimus Europoje ir JAV.
Trečias lietuvių sėkmės pavyzdys – šokolado „Mulate“ istorija. Šiemet paskelbtuose tarptautiniuose šokolado apdovanojimuose lietuvio Domanto Užpalio įkurta bendrovė „Chocolate Naive“ pateko į geriausių šokolado gamintojų penketuką Europoje, o „Chocolate Naive“ naujas šokolado projektas „Mulate“ buvo pripažintas kaip geriausias naujasis prekinis ženklas „Next Organic Berlin 2015“ festivalyje Vokietijoje.
Dizaino produktams lengviau nei menui
Savo ruožtu Auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė DELFI išsakė nuomonę, kad lietuvių kuriamiems dizaino produktams yra lengviau įeiti į užsienio rinkas ir ten įsitvirtinti, nes dauguma jų kuriamų produktų yra pritaikyti vartojamoms prekėms, o štai lietuviškąjį meną išgarsinti pasaulyje sudėtingiau.
Jos teigimu, menininkai gali tapti garsūs per meno muges, į kurias važiuoja galerijos ir ten menininkus pristato. „Reikia nuoseklaus darbo, lėšų, privačių asmenų ir valstybės pagalbos, ryšių, rinkodaros - viskas yra be galo svarbu“, - sakė pašnekovė.
Paklausta apie lietuvius juvelyrus, ji teigė, kad sėkmės pavyzdžiu galima būtų įvardyti nebent Aleksandrą Šepkų, kuris daug metų gyvena Amerikoje. „Jis turi savo kompaniją, kuria darbus, turi savo klientūrą, yra gerai „įsisukęs“. Amerikoje jis tikrai yra žinomas“, - sakė D. Stomienė. Anot jos, norint išgarsėti juvelyrikos srityje, reikia labai didelio įdirbio.
Pasaulyje gerai atpažįstamu menininku, garsinančiu Lietuvą, pašnekovė įvardijo ir Deimantą Narkevičių, kuris yra laimėjęs labai svarbių apdovanojimų, jį kviečia pasauliniai šiuolaikinio meno centrai.
„Menininku turi kažkas rūpintis, jį turi užsienyje pristatyti, - teigė „Auksakalių gildijos galerijos „Meno niša“ vadovė. - Meno laukui skiriamos tikrai nedidelės lėšos, jų reikia didesnių“.
„Versli Lietuva“ atstovas: mums reikia savo skaipo
„Tai yra aukštos pridėtinės vertės produktas. Jeigu mes norime, kad Lietuvą pastebėtų, Londonas ir Niujorkas, San Franciskas yra tos rinkos, kurios mums labai įdomios. Aišku, jie nepabrėžia, kad tai yra lietuviškas startuolis – atsidarius programėlę nerašo, kad tai yra lietuviškas produktas. Abu vaikinai pradėjo savo verslą būdami Londone, dirbdami investicinėje bankininkystėje ir viena iš jų stiprybių buvo ta, kad jie žinojo, kaip kalbėti su investuotojais. Iš kitos pusės jie sukūrė produktą, kuris yra puikus, paklausus ir konkurencingas. Manau, kad tai būtų labai geras pavyzdys, ką lietuviai gali ir kokiu būdu reikia garsinti Lietuvos vardą. Mums reikia savo skaipo – kaip kad estai tai padarė“, - sakė M. Nocius.
Pašnekovo teigimu, Vakarų Europoje ir Amerikoje Rytų Europos regionas vertinamas šiek tiek neigiamai, o, tarkime, arabų šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje Lietuvos vardas nelabai ką sako, todėl yra lengviau į jų rinkas įeiti po Europos Sąjungos vėliava.
Lietuviams trūksta įžūlumo gerąja prasme
Paklaustas, kas lietuviams padeda kuriant naujus produktus įsilieti į užsienio rinkas, M. Nocius teigė, kad tai, ko gero, būtų tradicinės lietuvių stiprybės.
„Lietuviai yra darbštūs ir supranta, kad norėdami gyventi taip, kaip mūsų kaimynai iš Vakarų, turi ilgiau dirbti, turėti trumpesnes atostogas, būti dinamiškesni už kitus, nes yra dar kur vytis. O trukdo mūsų kuklumas ir nedrąsumas. Į kai kurias rinkas lietuviai eina drąsiau – kaimyninių šalių rinkas, dabar jau ir Šiaurės šalys kaip namų rinka pasidarė, bet, sakykime, eiti į JAV ar Jungtinę Karalystę yra nedrąsu. Manau, kad mums reikia atsikratyti bereikalingo kuklumo sindromo, tai smarkiai padėtų“, - samprotavo pašnekovas.
Dar vienas lietuvių trūkumas, ties kuriuo reikėtų kaip reikiant padirbėti – gebėjimai parduoti. Kaip sako „Versli Lietuva“ direktorius, lietuviai yra puikūs gamintojai, tačiau prastoki pardavėjai: „Lietuvių pardavimo gebėjimai yra šiek tiek problematiškesni. Svarbu savo prekės ženklų kūrimas, istorijos sugalvojimas ir t.t. Yra alkanumas – noras dirbti, uždirbti, daryti projektus, bet pardavimo gebėjimus reiktų stiprinti ir daugiau turėti pasitikėjimo savimi ir įžūlumo gerąja prasme“.
Norint lietuviškus produktus garsinti pasaulyje, reikėtų dairytis į tas rinkas, kurios diktuoja madas visame pasaulyje – Londonas, Niujorkas, Tokijus, Paryžius, Roma. „Jeigu ten produktas sėkmingas, žymiai daugiau šansų jį parduoti ir kitur“, - sakė M. Nocius.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – stiprinti visuomenės tapatybę, kūrybingumą, plėtojant konkurencingas kultūros paslaugas visoje Lietuvoje.