Abiejų kurortų turizmo centrų vadovai sutiko išskirti stipriausias miestų savybes ir palengvinti poilsiautojų sprendimą.

Birštonas – lietuviškiausias kurortas?

Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė DELFI pasakojo, kad Birštoną jau nuo seno pamėgę lietuvių turistai, o ir, pasirodo, tikrai yra už ką.

„Birštono kurortas išlaiko tradicinio kurortinio gydymo koncepciją. Pirmiausiai, tai – aukščiausio lygio medicininis aptarnavimas sveikatingumo ir sveikatinimose įstaigose, ir kurorto infrastruktūra, supanti atvykstančius ilsėtis. Birštono savivaldybė labai daug dėmesio skiria investicijoms, verslo kūrimosi skatinimui, ir, be abejo, infrastruktūros gerinimui.

Birštonas įsikūręs išskirtiniame landšafte – Didžiųjų Nemuno kilpų apsuptyje – sukuriančiame išskirtinę kurorto aurą.

Birštonas nuo seno apdovanotas natūralios gamtos turtais: trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomuoju purvu, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu. Kurortas didžiuojasi Europoje pripažintu ir vertinamu mineraliniu vandeniu, kurio sudėtyje yra daug bromo. Kurortas yra atradęs savo unikalumą – jame taikoma Kneipo filosofija, kuri apjungia penkis natūralaus sveikatinimo elementus: vaistažolių ir vandens terapiją, subalansuotą mitybą, judėjimą bei harmoniją.

Birštonas
Kiekvienais metais kurorte atsiranda naujienos – nauji statiniai ar paslaugos, pvz. šiais metai buvo atidarytas „Eglės“ sanatorijos gydyklų korpusas su didžiausiu regione baseinų ir pirčių kompleksu, mineralinio vandens garinimo bokštas Centriniame parke, Kneipo sodas su mineralinio vandens procedūromis ir refleksoterapiniu taku, „Tulpės“ sanatorijos gyvenamasis korpusas „Baltoji vila“, kur rašytojas Balys Sruoga parašė knygą „Dievų miškas“.

Kaip ir pastebėjote, Birštonas įsikūręs lengvai pasiekiamoje vietoje, šalia yra pagrindinės tarptautinės magistralės, o ir vykstantiems iš didmiesčių patogu, nes atstumas nėra didelis, pvz. iki Vilniaus apie 90 km. Kalbant apie turistus, reikėtų paminėti, kad Birštonas – pats lietuviškiausias kurortas – net 80 proc. visų atvykstančių yra lietuviai. Džiugina ir augantys turistų srautai – pastaraisiais metais jų daugėjo net 40 proc. Smagu, kad turistai renkasi ilegsnio laikotarpio poilsį – nes tik panaudojus procedūrų ciklą galima tikėtis poveikio sveikatos stiprinimui. Pvz. viena klientė iš Vilniaus buvo atvykusi į Birštoną ambulatorinei reabilitacijai prie operaciją – ir ką jūs manot – operacijos neprireikė.

Birštonas
Kurorto valdžia itin daug dėmesio skiria infrastruktūrai, jos gerinimui. Birštonas – šeimų kurortas, todėl erdvės ya pritaikytos įvairaus amžiaus grupėms: vaikų žaidimų aikštelės, baseinai mažiesiems, suoleliai krantinėje ir parke nuteikia poilsiui, čia porelės ar tėvai su šeimomis leidžia laiką žiūrėdami į skulptūras ir Nemuno upės tėkmę. Daugumą reakreacinių erdvių turistai randa tarsi netyčia, tai ir mineralinio vandens garinimo statinys, Kneipo parkas su įvairios struktūros paviršiaus takeliais ir mineralinio vandens baseinėliais, dviračių takai, kurie tamsiu paros metu apšviečiami. Visi, mėgstantys ir aktyvias laisvalaikio pramogas, ir ramesnį poilsį, randa sau patinkančios veiklos Birštone. 

Reikėtų paminėti, kad ir kultūrinis turizmas Birštone yra itin išvystytas. Birštonas nuo seno garsėja aukšto lygio gyvos muzikos koncertais, festivaliais, vakarais po atviru dangum. Procedūros, infrastruktūra, kokybiškas laisvalaikis – visa tai apjungia harmoniją – jūsų istorijos harmoniją – kaip ir Birštono šūkyje“.

Druskininkai: paslaugos visus metus

Tuo metu Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimas Palionis teigė, kad Druskininkai – puikus sveikatingumo procedūrų ir laisvalaikio veiklų duetas.

„Galėčiau pasakyti n priežasčių, kodėl reikėtų rinktis Druskininkus. Kiekvienas Lietuvos kurortas turi savų stiprybių – nepakartojamų vietų, istorijų, ilgamečių tradicijų, siūlo tam tikro poilsio rūšis.

Visgi drįsčiau pasakyti, kad Druskininkai yra geriausi dėl to, kad turime seniausią gydymo praktiką - daugiau nei 200 metų, kuriais galime didžiuotis ir kurie yra tam tikras draudimo garantas. Pavyzdžiui, kai čekai reklamuoja savo savo Karlovy Vary vandenį, jie sako, kad jis ne ką prastesnis nei Druskininkų. Dar daugiau, Druskininkai apdovanoti ne vienu medaliu, kuriuos juk ne patys sau įteikiame.

Druskininkuose padaryta apie 50 gręžinių, iš kurių beveik pusė veikia – galime teikti fantastines procedūras: nuo mažos mineralizacijos vandens gėrimui, iki didelės mineralizacijos vandens, naudojamo vonioms bei kitoms procedūroms.

Labai didžiuojamės ir gydomojo purvo panaudojimo įvairiems susirgimams. Tą turi ne visi kurortai. Galiausiai, Lietuvai gal tai nėra labai aktualu, tačiau šis faktas traukia užsienio turistus – 50 km spinduliu vien tik miškai, dominuoja spygliuočiai, tad oras yra grynas ir švarus. Dar daugiau, Druskininkų labai gera ir jonizacija. Visa tai yra kurortologinė šerdis, ant kurios pastatytas kurortas gyvuoja jau 200 metų. Juk ne be reikalo didieji sportininkai pasauliniams čempionatams ruošiasi pas mus.

Prieš 15 metų jau įsitikinome, kad mūsų paslaugos yra labai geros. Tada iškilo klausimas – o ką veikti po procedūrų? Šiandien jau galime į jį atsakyti – laisvu metu keliaukite į vandens parką, slidinėjimo trasą, tarzanų parką, važiuokite dviračių takais, eikite pažaisti teniso ar golfo. Nežinau, kuris kurortas galėtų teikti dar daugiau papildomų paslaugų.

Mūsų kurorto talpumas yra 7500 vietų, plius privatus sektorius. Dauguma objektų yra po stogu, jie paskirstyti po visą teritoriją.

Tokio piko, kaip, pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį buvo Palangoje, pas mus nebūna. Be to, Druskininkuose nebūna sezono – jei į pajūrį visi veržiasi tą savaitgalį, kai šviečia saulė, tai pas mus galima atvykti bet kuriuo metų laiku. Procedūros ir pramogos pasiekiamos ne tik savaitgalį ir ne tik vasarą.

Be to, kurorto pramogos ir veiklos pritaikytos visoms amžiaus grupėms“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (211)