Visgi, Vytautas nežino, kad taip laikydamas kranklį daro blogą darbą gamtai ir, jei aplinkosaugininkai sužinotų apie jo „naminį“ gyvūnėlį, jo lauktų bauda ir gyvūno konfiskavimas su visu narvu.
Neteisėtas laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar naudojimas – užtraukia baudą nuo 57 iki 115 su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Be regioninio aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo laikyti laukinius gyvūnus griežtai draudžiama. Šie teisės aktai taikomi konkrečiai taikomi stirnoms, danieliams, kuriuos žmonės laiko savo sodybose kaip papuošimus. Apie kranklius konkrečiai niekur nekalbama, bet gamtininkas ir Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius viską apie juos paaiškino paprastai.
„Kranklius žmonės gali laikyti tik vienu atveju – jei jis prisirišo prie žmogaus. Pavyzdžiui, radote jį sužeistą, o kol pasveiko prisijaukino prie jūsų. Arba nebegali skraidyti. Bet ir tada reikia gauti veterinarijos gydytojo pažymą, kad gyvūnas nebegali būti grąžinamas į gamtą. Reikia turėti dokumentus“, – sakė S. Paltanavičius.
Nors krankliai ir nėra rūšis, atsidūrudi pavojuje, bet kiekvienas jų paėmimas iš gamtos kainuoja daug.
Šie paukščiai yra vieni protingiausių gamtoje. Ar tai Aliaskos tundros, ar Maroko smėlynai ar net Himalajai – nėra vietos, kur krankliai negalėtų išgyventi. Patys medžioja smulkius gyvūnus, aštrus, tvirtas snapas ir didžiulė jėga leidžia įveikti net kritusios stirnos ar šerno kailį. Krankliai ekosistemoje atlieką sanitarų vaidmenį ne ką prasčiau nei vilkai.
„Nėra jokios prasmės šiuos paukščius laikyti nelaisvėje. Laukinis gyvūnas turi gyventi laisvėje“, – sakė ne vieno straipsnio apie kranklius ir kitus varninius paukščius autorius.
Kiekvienas gamtininkas ar gamtos fotografas žino kaip sunku nufotografuoti šį paukštį. Dar sunkiau jį sučiupti. Šalia žmogaus gyvenantys varniniai paukščiai nebūtų išgyvenę, jei ne atsargumas.
Prie jų lengvai neprisėlinsi, padėtą jauką jie įdėmiai tyrinės iki įsitikins, kad ten nėra paspęstų spąstų, tad nenuostabu, kad dauguma šių paukščių paimama dar kai jie yra jaunikliai tiesiai iš lizdų, bet tam reikia turėti specialių alpinizmo įgūdžių. Tai yra beveik brakonieriavimas.
Pričiupti pažeidimo vietoje asmenys turėtų atsisveikinti su visa kelis šimtus eurų kainuojančią kopimo įranga, vien baudomis neatsipirktų.