Ne tik kraujalakiniai melsviai, bet ir juodieji gandrai, meldinės nendrinukės, dirviniai sėjikai, jūriniai ereliai, kurtiniai, lūšys, jūrų kiaulės, šikšnosparniai ir dar keliolika rūšių ras geresnes užuovėjas.
Aplinkos ministerijos organizuoti darbai buvo susiję ne tik su retų rūšių apsauga, bet ir invazinių rūšių reguliavimu.
Šiemet baigėsi beveik ketverius metus trukęs Aplinkos ministerijos projektas retoms rūšims apsaugoti ir invazinėms reguliuoti.
Tiek saugant rūšis, tiek reguliuojant atėjūnus buvo sutvarkyta beveik 60 ha miško buveinių, 450 ha pelkių ir 700 ha pievų. Retinami medynai, šalinami krūmai ir pomiškis, kertami nendrynai – kad pievos neapgautų menkaverčiu mišku, o pelkės neužželtų.
Iškelta beveik pusantro šimto lizdų juodiesiems gandrams, 16 lizdų ereliams žuvininkams ir jūriniams ereliams, 240 inkilų šikšnosparniams. Į vandenis paleisti 340 paaugintų vijūnų, pasodinta 140 pelkinių uolaskėlių.
Darbų metu buvo ne tik saugomos vertingos ir retos rūšys, bet kenkėjiškos invazinės buvo naikinamos. Įvairiais būdais buvo reguliuojamos 1 vėžiagyvių, 1 žuvų, 2 žinduolių ir 3 augalų invazinės rūšys.
Džiaugtis šiais darbais gali ir žvejai. Priveista plėšriųjų žuvų, kurios pasitelktos naikinant invazines rainiuotojų vėžių ir nuodėgulinių grundalų populiacijas. Pievose buvo naikinami vietines rūšis stelbiantys gausialapiai lubinai, miškuose uosialapiai klevai.
Ne tik vėžiai ir grundalai buvo reguliuojami. Buvo medžiojami mangutai bei kanadinės audinės.
Šių retų rūšių apsaugos planai yra sudėtingi. Neužtenka, pavyzdžiui, tik aptverti teritorijos, kad žmonės nesumindytų lietuviškų orchidėjų – plačialapių klumpaičių. Reikia joms sudaryti sąlygas.
Dar sunkiau apsaugoti erelius žuvininkus. Žmonių ir kitų paukščių vengiantiems ereliams liko nedaug vietų, kur šie galėtų jaustis saugūs ir veistųsi. Ilgalaikės šios rūšies išlikimo galimybės susijusios su natūralių lizdų apsauga ir išvystytu dirbtinių lizdų tinklu, rekreacijos reguliavimo aplink lizdavietes, vandens kokybės ir grobio gausumo užtikrinimu.
Apsaugant lūšis reikėjo ieškoti būdų pagerinti jų mitybos bazę – pritraukti kanopinių gyvūnų į lūšių gyvenamas teritorijas, įrengti papildomų maitinimosi peliniais graužikais vietų.
Lūšys yra katės, o šios vaikšto kur nori. Gaila, bet daugybėje vietų jų keliai kertasi su žmogaus ir ne viena lūšys yra pražuvusi po automobilio ratais. Dėl to įrenginėjami buvo ir specialūs migravimo koridoriai.
Šie darbai prisidės prie saugomų ir retų rūšių būklės pagerinimo ir pristabdys invazinių rūšių plitimą mūsų šalyje. Paklotas pamatas ir ateities darbams.
Įgyvendinant programoje numatytus uždavinius projekto vykdymo metu taip pat numatoma parengti 2 apsaugos planus griežtai saugomoms rūšims – skersnukiui ir liekninei viksvai.