Didžiausia dalis užsienio investuotojų Centrinės ir Rytų Europos regione investuoja į produktų ar jų dalių gamybą. Antroje vietoje – žymiai atsiliekantys pardavimų ir rinkodaros projektai. Lietuva šių tendencijų neatspindi: trečdalis užsienio investuotojų įkūrė ar įkurs dizaino, vystymo ir testavimo veiklomis užsiimančius padalinius, reikalaujančius aukštesnio technologinio lygio nei gamybiniai ar verslo paslaugų projektai, tiek pat (27 proc.) užsienio investuotojų į Lietuvą atkels savo gamybos padalinius.
Paslaugų centrų dalis Lietuvoje taip pat žymiai didesnė nei Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Nors jie nekuria inovacijų, teigiamai vertinti „Investuok Lietuvoje“ juos siūlo dėl sukuriamų darbo vietų kiekio. Paslaugų centruose jų sukuriama daug daugiau nei inovatyviose technologinėse įmonėse.
Ką turėtų pakeisti verslo slėnių atsiradimas? Apie tai pasakojo „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.
Mokslo tarp priežasčių investuoti nėra
„Investuok Lietuvoje“ ekspertai pagrindiniais užsienio investuotojų magnetais laiko tinkamą infrastruktūrą ir talentų pasiūlą, taip pat geras verslo sąlygas – investicinę aplinką ir partnerių darbą.
„Svarbiausiu kriterijumi investuotojai nurodo talentingų specialistų pasiūlą. Natūralu, kad joks investuotojas neis ten, kur negalės rasti reikiamų darbuotojų, todėl norint išlaikyti ir didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina užtikrinti, kad šalyje netrūktų paklausiausių specialybių atstovų, o jų kvalifikacija būtų labai aukšto lygio“, – sakė J. Pagirys ir pridūrė, kad Lietuva taip pat gali pasigirti išvystyta informacine ir ryšių infrastruktūra, neužšąlančiu Klaipėdos uostu, patogiu gamybos įmonėms, realizuojančioms produkciją Skandinavijoje.
Dar viena Lietuvos patrauklumo priežastis – puikios verslo sąlygos. „Investuok Lietuvoje“ ekspertas nurodė, kad IMD Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva per 2014 m. šoktelėjo net šešiomis pozicijomis ir šiuo metu užima 28 vietą. Šiame reitinge Lietuva yra aukščiausioje pozicijoje iš visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių. „Tarp IMD įvardijamų Lietuvos ekonominę padėtį pernai labiausiai gerinusių veiksnių – biudžeto rodikliai, biurokratijos mažinimas, sąlygų pradedančiajam verslui gerinimas, skaidrumo didinimas ir korupcijos mažinimas, apsirūpinimas energijos šaltiniais ir kt.“, – Lietuvos stiprybes vardijo J. Pagirys.
Trečioji įvardyta priežastis yra investicijų pritraukimo agentūrų ir kitų su verslu susijusių institucijų – ministerijų, verslą reguliuojančių institucijų, savivaldybių – vaidmuo. J. Pagirys tvirtino, kad jos turi kokybiškai teikti paslaugas, užtikrindamos greitus ir skaidrius verslo steigimo, leidimų išdavimo ir kitus procesus.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, praėjusiais metais 44 užsienio įmonės viešai paskelbė apie atėjimą į Lietuvą. Jos sukurs beveik 3 tūkst. 200 darbo vietų. Nors pagal atkeliaujančių užsienio investuotojų kiekį Lietuva keturiskart nusileidžia kaimyninei Lenkijai, pagal projektų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, ji yra sąrašo viršuje. Šalis viršija Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį beveik 2,5 karto.
Slėniai – Lietuvos privalumas
Negalima ignoruoti tarptautinių tendencijų, kurios niekaip nepriklauso nuo Lietuvos, tačiau gali lemti investicijų dydį. Tai – tarptautinė ekonomika, geopolitinė situacija bei jų įtaka verslo lūkesčiams.
Mokslo slėnių ir Lietuvos mokslo pasiekimų tarp tiesioginių užsienio investuotojų motyvų nėra. „Investuotojai, rinkdamiesi vietą investicijoms, apsvarsto daugybę kriterijų, todėl vargu ar rastume kompanijų, kurios Lietuvą pasirinkto išskirtinai tik dėl slėnių egzistavimo. Tačiau šie slėniai yra Lietuvos privalumas, kuris kai kurioms kompanijoms yra neabejotinai aktualus“, – sakė J. Pagirys.
Pernai apie savo veiklos pradžią „Santakos“ slėnyje paskelbė Italijos „Gruppo Fos“, apie augimą neseniai pranešė ir vienas iš didžiausių patalpų šiame slėnyje užimanti „Virtustream“.
Taip pat, „Investuok Lietuvoje“ eksperto nuomone, „daugelis gamybos bei technologijų sektoriaus investuotojų glaudžiai bendradarbiauja tiek su šalies mokslininkais, tiek su aukštosiomis mokyklomis, todėl galima teigti, kad Lietuvos mokslo potencialas yra aktualus investuotojams įvairiuose lygmenyse.“
Ekspertas tikisi ilgalaikėje perspektyvoje sulaukti vis daugiau investuotojų, kuriuos mokslo slėniai paskatins steigtis Lietuvoje, tačiau tam informacija bei esamos kompetencijos slėniuose turi būti tinkamai suinventorizuotos ir pateiktos užsienio verslo atstovams.
Taigi reikia lavinti įkurtų mokslo ir verslo slėnių galimybes pristatyti: „Svarbu būti ne tik tam tikros srities mokslininku, bet ir sugebėti apie savo darbus papasakoti verslui ar vartotojams, todėl vadybinės kompetencijos moksle ir verslo supratimas tampa neatsiejami“, – sakė J. Pagirys.
Praėjusius metus lyginant su 2013-aisiais, Lietuvos projektų skaičius augo 13 proc. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šalį lenkia tik Vengrija, kurios užsienio investuotojų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 27 proc. Latviai ir slovėnai naujų užsienio investuotojų nepritraukė, o tokios šalys kaip Bulgarija, Slovakija, Estija ir Čekija – dalį prarado.
Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.
