Kaip mokslininkams tapti sėkmingais ir kaip pritraukti Europos Sąjungos (ES) investicijas? A. Beržinskas papasakojo, ką reikia daryti.
1 žingsnis: prioritetas – problemų sprendimas
Mokslininkas, norėdamas pritraukti ES investicijas, turėtų atidžiai perskaityti strateginius dokumentus: „ES turi suformulavusi problemas, kurios yra esminės ir kurias privalu išspręsti, taigi baigėsi laikai, kai mokslas gauna finansavimą tik dėl to, kad yra mokslas. Reikia kurti naudingus visuomenei ar verslui produktus.“
A. Beržinskas sakė, kad ES investicijas lengviau pritrauks pažangios idėjos, sprendžiančios globalaus ar europinio lygio problemas, susijusias su aplinkosauga, energetika, sveikata ar naujosiomis technologijomis – lazeriais, mechatronika bei robotika ir panašiai.
2 žingsnis: idėjos inovatyvumas – ar ji išties nauja?
Nors jūs ir galite būti tikras, kad idėja yra geniali ir dar niekada nebuvo kilusi, išties verta darkart kruopščiai patikrinti, ar ji inovatyvi. O gal ji buvo kilusi kito mokslininko galvoje? Gal yra panašus produktas? Tokiu atveju idėjos toliau gvildenti nebeverta, nebent tai būtų ryškus jau esamo produkto ar projekto patobulinimas, sukuriantis naują produkto kokybę arba labai aiškią pridėtinę jo vertę.
3 žingsnis: konsultuos, kur prašyti pinigų
Programų ir modelių, kuriais remdamiesi mokslininkai gali gauti finansavimą, yra labai daug. Kalbėdamas apie ES programas, A. Beržinskas pabrėžė, kad jos yra labai didelės ir sudėtingos, turi labai daug krypčių.
„Kur teikti prašymą, gali susirasti ir pats mokslininkas, tačiau šiame etape jau verta kreiptis pagalbos į MITA ar panašias organizacijas. Mes – valstybiniai ar privatūs konsultantai – jau turime įdirbį šioje srityje ir žinome, kur profesionalą nukreipti priklausomai nuo jo tiriamos srities ir siekiamo rezultato“, – sakė A. Beržinskas. Jis pabrėžė, kad valstybinių konsultantų – MITA, Lietuvos mokslo tarybos (LMT), Lietuvos inovacijų centro (LIC) ir kitų – konsultacijos yra nemokamos.
Konsultacijų metu galima išsiaiškinti ne tik apie atvirus kvietimus įvairiose tematikose, jų biudžetus, bet ir sužinoti dalyvavimo taisykles, statistiką, sėkmės rodiklius, aptarti projektų rašymo ir kitas subtilybes, nuo kurių gali priklausyti sėkmė.
4 žingsnis: vienas lauke ne karys
„Vienas mokslininkas kažin ar ką padarys, nes nėra tiek daug programų, kurios remia vienišus – bendrų interesų su kitais kolegomis neatradusius – mokslininkus. Viena tokių, skirta tyrėjų mobilumui paskatinti, yra programos „Horizontas 2020” priemonė – Marijos Sklodovskos Kiuri veiksmų programa, – sakė A.Beržinskas.
Jei mokslininkas prisistato kaip universiteto ar mokslinių tyrimų instituto atstovas, jam atsiveria daug daugiau šansų, tačiau A. Beržinskas pabrėžė, kad vienas lauke nėra karys: „Daugelis priemonių, skirtų moksliniams projektams iki pat inovatyvaus daikto ar technologijos prototipo sukūrimo, reikalauja turėti tarptautinius partnerius, tarp kurių gali būti ne tik Europos Sąjungos, bet ir asocijuotų šalių atstovai.“
Susirasti partnerius gali padėti MITA ar kitos institucijos, organizacijos, turinčios platų institucinių partnerių tinklą. Pasiūlymai ne tik iškeliauja iš Lietuvos, bet ir ateina iš užsienio. A. Beržinskas pabrėžė, kad mokslininkas ir pats savarankiškai gali susirasti partnerius, remdamasis savo ankstesnėmis pažintimis, važiuodamas į renginius ar naršydamas interneto portaluose, tarkime, profesionalų socialinio tinklo „LinkedIn“ grupėse, skirtose „Horizontas 2020” ir kitoms programoms.
5 žingsnis: projekto rašymas
Labai svarbu atsakyti į klausimą, ar idėją turintis mokslininkas nori būti projekto vadovas-koordinatorius, ar jis nori prisijungti prie projekto kaip partneris. „Projekto partneris turės daug mažiau darbo nei projekto koordinatorius, kuriam atiteks projekto valdymas ir didžioji dalis veiklų. Reikia pripažinti, kad „suvaldyti“ šešis – aštuonis projekto partnerius nėra labai paprasta, nors projekto koordinatorius už visą organizacinį darbą gauna didesnį atlygį“, – pasakojo A. Beržinskas ir mokslininkams, neturintiems „vadybinės gyslelės“ patarė tapti partneriais – ne projekto koordinatoriais.
6 žingsnis: laukimas
Kur mokslininkas turi pateikti paraišką, priklauso nuo kvietimo ir programos. Tarkime, programos „Horizontas 2020” paraiškos teikiamos tiesiogiai Europos Komisijai per internetinę sistemą. Programų EUREKA ar EUROSTARS dokumentai teikiami Lietuvoje.
Pateikus paraišką, vyksta jos vertinimas, o tada sužinoma, ar projektas gaus finansavimą, ar ne. A. Beržinskas minėjo, kad europinių programų sėkmės rodikliai nėra aukšti: sėkminga tik viena iš aštuonių ar dešimties paraiškų.
A. Beržinskas pabrėžė, kad nesėkmės atveju nuleisti rankų negalima: „Jei projektas negavo finansavimo, verta jį taisyti ir atnaujinti pagal pateiktus komentarus. O tada bandyti vėl – iš naujo teikti paraišką ar galvoti kitą idėją.“
7 žingsnis: nuo prototipo iki verslo
Produkto komercializavimui ES investicijos skiriamos nebus, tačiau produkto patekimą į rinką finansuoja daug kitų šaltinių – Europos įmonių tinklas (angl. k. Enterprise Europe Network) ar įmonių konkurencingumo didinimo programa COSME, tačiau vien programomis apsiriboti neverta, nes lėšų produktų kūrimui galima gauti ir iš verslo „angelų“, rizikos kapitalo fondų ar bankuose, imant paskolą.
„Labai svarbu, kad mokslo pasiekimai ir rezultatai atsispindėtų ne tik dokumentuose, bet ir būtų naudingi visuomenei ar verslui. Tai – priežastis, kodėl skatinami moksliniai tyrimai, kurių rezultatas – prototipas. Produktų komercializavimui lėšų skiriama per kitas finansavimo priemones“, – sakė A. Beržinskas.
DELFI primena, kad programoje „Horizontas 2020” dalyvavo 363 Lietuvos organizacijos, iš kurių finansavimą gavo 53. Tai sudaro 14,6 proc. visų pateiktų projektų. Beveik penktadalį jų (10) koordinuoja Lietuvos atstovai. Europos Komisijos dotacija, skirta Lietuvos dalyviams, siekia 6.1 mln. eurų.
