Visgi, nesibaiminantiems šio fakto jau už kelių dienų prasidės nėgių žvejybos sezonas, tad ką reikėtų žinoti susiruošusiems jų rinkti.

Nėges slieku nesudominsi, tad net nereikėtų tikėtis jų pagauti meškerėmis. Šias žuvis leidžiama žvejoti tinkliniais samčiais ar bučiukais. Tiesa, jie yra griežtai reglamentuojami. Tinklinio samčio skersmuo negali viršyti 1 metro, negalima su savimi turėti daugiau nei 5 bučiukų. Tinklo akies dydis – ne mažesnis kaip 10 mm.

Lietuvoje upinės nėgės plaukia į Šventąją, Danę, Miniją, Nemuną ir šių upių intakus iki joms kelią pastoja užtvankos.

Neršti susiruošusius nėgės dažniausiai būna 30-40 cm ilgio, sveria apie 60-100 g. Nėgių nerštas – įspūdingas. Jos prisisiurbia prie akmenų viena šalia kitos ir srovėje plaikstosi, o akmenys atrodo lyg kokie fantastiniai gauruoti gyvūnai iš kitos planetos.

Išneršusius nėgės neužilgo žūva, o jų vingilai nukeliauja į užutėkius, kur įsirausia į gruntą ir ten praleidžia penkerius metus. Užaugusios iki 14 cm ilgio šios lervos patraukia į jūrą, kur parazituoja ant žuvų – įsisiurbia ir minta jų audiniais, krauju. Per porą metų subrendusios jos grįžta į upes išneršti.

Būtent dabar, nerštui einant į pabaigą ar visai pasibaigus, galima užsiimti nėgių žvejyba.

Nuo birželio 1 dienos prasideda nėgių žvejybos sezonas ir jau galima įsigyti licencijas joms. Lietuvoje yra 6 vietos, kuriose leidžiama žvejoti upines nėges ir kiekvienai jų galioja atskira licencija. Žvejoti galima nuo Minijos iki Agluonos žiočių, Šventojoje nuo Kopų gatvės pėsčiųjų tilto iki kelio A13, Klaipėdoje galima ieškoti nėgių karaliaus Vilhelmo kanale, bet tik Lankupių kaimo ribose, Akmenoje-Danėje galima žvejoti nuo žiočių iki kelio A13, Nemune – tarp Paleičių ir Šilininkų kaimų, o Kuršių mariose – nuo Šturmų uoto iki Ventės rago.

Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 50 vnt. upinių nėgių.

Nėgės yra saugomos ir visiems metams išduodamas ribotas skaičius licencijų jų žvejybai –  85 savaitinės ir 135 licenzijos 24-ioms valandoms.

Be leidimo žvejojantiems jas tenka mokėti po 9 eurus už žalą padarytą žuvų ištekliams. Tai yra visu euru daugiau nei kainuoja savaitinė licencija.

Nėgių brakonieriai-rekordininkai Tauragės rajone turėjo atlyginti daugiau kaip 5000 eurų žalą žuvų ištekliams.

Daug didesnė žala būtų, jei supainiotumėte jūrinę nėgę su upine. Tą padaryti sunku – į Kuršių marias ir Nemuno deltą jūrinės nėgės grįžta būdamos metro ilgio ir iki 3 kg svorio, jos priešingai nei upinės giminaitės, yra margos – viršutinė kūno dalis žalsva su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis, o pilvas baltas.

Sugalvojusiems brakonieriauti šias į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas žuvis, teks atlyginti žalą gamtai, kuri siekia 290 eurų už vieną individą. Brangiau įkainotos yra tik lašišos ir šlakiai.