Vis tik daugelis, paklaustas, kur geriau augti vaikui – su alkoholikais tėvais ar globos institucijoje – pasirenka antrąjį variantą. Tačiau šis klausimas iš tikrųjų yra kur kas sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Specialistų teigimu, gyvenimas globos institucijoje vaikui gali būti toks pat žalingas kaip ir geriančių tėvų šeimoje. Ir to priežastis – ne prasti darbuotojai, o vaiko poreikiai ir jų neatitinkanti globos sistema.
Tyrimų verdiktas
Globos įstaigų nauda ir žala vertinamos jau daug dešimtmečių – pradedant nuo XX amžiaus pradžios. Ir po jų įvairių šalių mokslininkų kartoja tą patį: institucijos turi didelę ir sunkiai ištaisomą neigiamą poveikį vaikų psichologiniam ir netgi fiziniam vystymuisi.
2012 metais paviešinti Bostono vaikų ligoninės mokslininkų atlikto tyrimo, kurio metu buvo lyginami vaikai, augantys Rumunijos valstybiniuose vaikų namuose ir normaliose šeimose, rezultatai. Jais dar kartą patvirtinta, jog vaikai, augantys be jiems pakankamos normalios emocinės ir socialinės integracijos, turi pastebimai kitokią smegenų struktūrą nei šeimose augantys vaikai.
Bukarešto ankstyvosios intervencijos projekto tyrėjai, vertinantys ankstyvos institucionalizacijos poveikį vaikų smegenų ir elgesio vystymuisi bei kokybiškos globos galimybes padėti šiems vaikams, akcentuoja tris žalos aspektus. Jau įrodyta, kad esant emocinio ir socialinio ryšio stokai, vaikams pasireiškia kalbos ir elgesio sutrikimai (agresija, hiperaktyvumas, etc.), IQ būna žemesnis ir netgi tikėtinas greitesnis ląstelių senėjimo procesas. Per kiekvieną 2,6 mėnesio laikotarpį, praleistą globos įstaigoje, vaikas praranda vieną normalaus vystymosi mėnesį.
Mokslininkai pažymi, jog kai kurios iš šių problemų dažnai išnyksta vaikui persikėlus į tikrą globėjų ar įtėvių šeimą.
Grėsmė pačiam žmogiškumui
Tinkamam vaiko vystymuisi yra būtinas artimas ryšys su vienu žmogumi, tvirtina vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Goda Bačienė. Žmonių skaičius ypatingai svarbus todėl, kad mažas vaikas tiesiog negali mylėti labai daug žmonių.
„Tam, kad vaikas užaugtų savimi pasitikinčiu, savo vertę žinančiu ir rūpestingu žmogumi, jam labai svarbu prisirišti prie vieno žmogaus. Juo besirūpinančių žmonių gali būti daugiau, bet svarbu, jog skaičius būtų ne didesnis nei 7. Mažas vaikas gali pažinti ir daugiau žmonių, tačiau svarbiausias yra skaičius tų, kurie kiekvieną dieną su juo leidžia laiką, maitina, keičia sauskelnes, prausia. Juk šeimoje tokių artimų žmonių nebūna daug. O tais atvejais, kai jų daugiau nei 7, vaikas realiai neprisiriša nei prie vieno”, - raidos specifiką aiškina specialistė.
Tuo tarpu didelėse vaikų globos įstaigose tokia situacija yra praktiškai neįmanoma dėl juose gyvenančio vaikų ir dirbančio personalo skaičiaus santykio. Be to, institucijų darbuotojai globos įstaigose ne gyvena, o dirba - tad per 24 valandas vaikų namų gyventojo aplinkoje veikia daug žmonių. To negali atpirkti nei globos įstaigose dirbančiųjų asmenų gerumas, nei puikus darbas.
Be to, į globos įstaigas patekusiems kūdikiams ir mažiems vaikams ši aplinka gali pakenkti netgi ir fiziškai.
“Ypatingai kūdikių smegenys formuojasi ryšyje, meilėje. Jiems būtinas asmeninis santykis, žiūrėjimas į akis, švelnumas, šnekinimas. Tai negali būti duodama kaip mankštelė, muzikos terapijos seansas – tai nuolatinis poreikis, kurį būtina tenkinti. Vaikas turi jausti, kad jis, jo veiksmai rūpi. O institucinėje globoje yra tik priežiūra, kur trūksta to asmeniškumo, asmeninio santykio. Dalis vaikų, tiesa, yra gana atsparūs ir tokioje situacijoje vis tik vienaip ar kitaip vystosi. Tačiau tie, kurie yra jautresnės prigimties gali ne tik nesivystyti, bet net ir numirti dėl šio santykio trūkumo. Būna, jog mažylis tampa liūdnas, apatiškas ir jo smegenys nesivysto”, - apie nepakankamos emocinės priežiūros žalą pasakojo G. Bačienė.
Globos namai – neigiamų patirčių fabrikas
Didelių globos namų vaikams suteikiama nauda kaip neišvengiama būtinybė Lietuvos visuomenėje yra akivaizdžiai pervertinama, mano medicinos mokslų daktaras, profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras. Naujas požiūris – kad dideli vaikų globos namai yra ne būtinybė, o praėjusios epochos reliktas, kurio atsisakė arba stengiasi atsisakyti daugelis pažangių valstybių, turėtų tapti pavyzdžiu ir mums.
“Kai vaikas užmiega matydamas vieną veidą, o pabudęs jau mato kitą, kai vaiką prižiūrintys žmonės keičiasi konvejerio principu, ima trikti jo smegenų raida. Ir kuo mažesnis jis yra, tuo didesnė padaroma žala. Tai jau labai aiškiai įrodyta prieš 60 metų, ir daugybė valstybių tuo patikėjo. O kai patiki vaikams daroma žala, tai negi tokią žalą toliau toleruosi? Tik mes iš inercijos kažkaip dar nesiryžtame ištrūkti iš šio kadaise užprogramuoto vaikų žalojimo kelio. Galvojame, kad, pavyzdžiui, kai tėvai girtauja ar dėl kitų priežasčių nuolat smurtauja prieš vaiką ar jo neprižiūri, tai kūdikių namai yra geresnis variantas vaikui. Kitaip sakant, galvojame, kad renkamės vaikų globos namus kaip mažesnę blogybę.
Tačiau teisybė kitokia - asmenybės raidos prasme augti kūdikių namuose yra taip pat blogai kaip ir šeimoje, kurios vaikas patiria smurtą ir nepriežiūrą. Dėl to turime keisti mąstymą ir ieškoti tinkamų sprendimų, kad išvengtume dviejų vienodai prastų kraštutinumų. Jei jau su biologine šeima nepasisekė, tai turi būti ne kūdikių namai, o kita, gerai auginti vaiką parengta šeima”, - vienareikšmiškai apie mažiems vaikams iki trejų metų žalą pasisako specialistas.
“Iš tikrųjų vaikų globos namai yra prastas sprendimo būdas. Kai įstaigoje gyvena keliasdešimt vyresnių vaikų ir paauglių, kurių dauguma vaikystėje patyrė ir iki šiol patiria daug emocinių traumų, yra labai sudėtinga ir vargu ar įmanoma užtikrinti, kad vaikų teisės būtų tinkamai apsaugotos. Grubių vaikų teisių pažeidimų ir prievartos šiose įstaigose, deja, netrūksta. Juk tokiame „fabrike” sunku garantuoti nuolatinę priežiūrą, kad būtų išvengta tokių dalykų kaip seksualinė, fizinė ar emocinė prievarta – visų pirma tarp pačių paauglių. Įsivaizduokite, vienoje vietoje gyvena keliasdešimt paauglių. Kaip įmanoma užtikrinti, kad visi vienas su kitu elgtųsi pagarbiai?
Tik kai valstybės praregi ir pradeda savo įstaigas stipriai prižiūrėti, o ne proteguoti ir dangstyti, tada jos pradeda suvokti, jog turi būti vykdomos ne kosmetinės, o rimtos pertvarkos. Nuolatinės globos įstaigos - tai tiesiog ideali terpė įvairioms smurto ir bejėgiškumo apraiškoms ir būtent todėl tokių įstaigų neturi likti. Juk nėra retas atvejis – apie tai kartais mums pasakoja į gydymo įstaigas patekę paaugliai - kad fiziškai stipresni, labiau į agresyvumą linkę paaugliai, pritariant personalui, „prižiūri“ kitus vaikus. Tai rodo personalo bejėgiškumą – tarsi vienintelis kelias valdyti situaciją yra per „vierchus“, t.y. perimant kalėjimo kultūrą, - niūrų, pertvarkos reikalaujantį paveikslą piešė D. Pūras.
Anot specialisto, gerosios praktikos pavyzdžių jau netrūksta ir Lietuvoje. Svarbiausia kuo greičiau imtis realių veiksmų ir gerinti padėtį.
“Kai į Vaikų raidos centrą atvedamas vaikas iš SOS vaikų kaimo, matome, kad „mama“ atveda vaiką kaip iš pačios tikriausios šeimos. Ji nėra „tikra mama“, bet ji yra įdarbinta kaip mama ir labai gerai paruošta šiam darbui. Ji su keliais vaikais gyvena savo namelyje ar bute, ir viskas ten vyksta kaip šeimoje. O kai vaiką atveža iš vaikų globos namų, neretai matome kitokį vaizdą… Atvažiuoja mašinytė, išlipa žmogus ir tą vaiką kaip daiktą mums priduoda. Jei mes sakome - palaukit, jūs dar nevažiuokit, papasakokite apie vaiką, mums reikia daug ką žinoti, atsakymas dažnai būna toks: „Aš nežinau, sakė atvežti” ”, - problemas ir jų sprendimo būdus įvardijo D. Pūras.
Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. paštu info@vaikoteises.lt .