Savo šarmingomis išmatomis kormoranai jau sunaikino apie 20 hektarų Juodkrantės sengirės.
Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis teigia, kad biologinės įvairovės prasme vertingiausios Neringos vietos virsta dykvietėmis.
„Tikriausiai esate skaitę ar girdėję apie Neringos sengirę. Ji yra unikali. Joje miškas natūralus, žmogaus nesodintas. Prieš dešimtmetį buvo rasta medžių, kuriems tuomet buvo apie 260 metų. Šiandien, jei jie tebestovi, jie dar vertingesni, o kormoranai medžius nudergia ir jie nudžiūsta vos per trejus metus ir prarandama tokia vertybė“, — sakė ekologas.
Anot ekologo, reikia įvertinti abiejų pusių svarbą gamtai.
„Rūšinė įvairovė ten begalinė. Ir medžiai, ir krūmai, ir žolės, ir uogakrūmiai, ir vabaliukai, ir kirminiukai. Po kormoranų lieka tik vienetai — po dvi-tris rūšis žolinių augalų, tiek pat krūmų. Beveik išnyksta natūralūs, tik toms vietoms būdingi grybai, mikroorganizmai. Lyginant su buvusia sengire, tai dykuma“ – sakė V. Kolokšanskis.
Nuo 2012-ųjų petardomis kormoranai baidomi nuo savo lizdų. Išgąsdinti paukščiai kurį laiką neberanda savo lizdų ir sudėti kiaušiniai lieka neišperėti. Kol kas ši veikla tik minimaliai stabdo kolonijos plitimą.
„Kormoranų gali būti apie 4000 porų. Tai yra praeitų metų duomenys. Šiemet dar per anksti skaičiuoti ir jei kas nors sako kitą skaičių — blefuoja arba spėja“, – kalbėjo ekologas.
Tai didelis skaičius. 2000-ųjų metų duomenys rodo, kad tada Juodkrantės kolonijoje gyveno tik 1361 pora šių paukščių.
Anot jo, užsitęsęs viešasis pirkimas dar nėra didžiausia problema, bet laikas tiksi. Vėliau mažinti kormoranų populiacijos nebegalės jokiu atveju. Europos sąjungos direktyvos draudžia mažinti paukščių populiacijas šiems baigus perėti.
„Dar galima suspėti baidyti lizdus kolonijos pakraščiuose. Tam dar visos sąlygos yra. Jei šiandien laimi konkursą įmonė, jau rytoj gali pradėti baidyti juos“, – teigė V. Kolokšanskis.
Kormoranų draugijos nenori ne tik ekologai, bet ir žvejai verslininkai. Jie remiasi duomenimis, kad vienam kormoranui per dieną reikia 3 kg žuvies. Ekologas į tokias kalbas žiūri skeptiškai.
„Tai yra blefas. Kormoranui reikia tik apie pusės kilogramo žuvies per dieną. Svyruoja nuo 300 g iki 700 g, kai maitinami jaunikliai“, — sakė jis.
Visgi, ekologas daugiau ir nebegynė šių paukščių.
„Vienoje svarstyklių pusėje yra paukščiai, kurių pilna visame pasaulyje. Ant kitos lėkštės — sengirė. Reikia pasirinkti, kas svarbiau“ — kalbėjo jis.
Kormoranų veiklos padarinius jaučia ir kiti gyvūnai. Pilkieji garniai, kurių gausi kolonija gyveno sengirėje, po truputį yra stumiami iš jos.