Išvystytas šeštasis jausmas

Mokslininkų teigimu, šunų protiniai sugebėjimai yra kaip dviejų metų amžiaus vaiko. Jie geba įsiminti ne tik virš šimto žodžių, bet ir skaičiuoti. Tačiau augintinius turintys žmonės įsitikinę: kur kas svarbiau, kaip jie jaučia šeimininkų emocijas, fizinius skausmus ar net gydo nuo depresijos. Veterinarų teigimu, taip yra dėl to, kad jų vidinės savybės yra labiau išvystytos negu žmonių.

Žvėryno veterinarijos gydytoja Laura Pauliukonienė pasakojo, kad žmonės yra puikiai išvystę sugebėjimą matyti ir girdėti, tačiau retai pasikliauna vidiniu jausmu, yra linkę pasitelkti loginį mąstymą. 

„Žmonių šeštasis jausmas yra prislopintas, o gyvūnai, atvirkščiai - labai jį išvystę ir nuspėja emocijas. Jie taip pat daug geriau negu mes jaučia oro virpesius, tad gali įspėti apie artėjantį vėją ar audrą“, – DELFI sakė L. Pauliukonienė. 

Moteris pasakojo, kad jau iš savo augintinio neramaus elgesio galima nuspėti, kad prieš išeinant iš namų vertėtų uždaryti langus, nes artinasi audra. 

Pasak veterinarijos gydytojos, šunys pasižymi ir kitais sugebėjimais, pavyzdžiui, ypač gerai orientuojasi tamsoje. Taip yra dėl jų turimų antakių, kojų plaukų bei ūsų, kurie būtent ir padeda gerai jaustis net ir tamsiausioje patalpoje.

Įspėja apie epilepsijos priepuolį 

Kalbėdama apie augintinio ir žmogaus ryšį, moteris teigė, kad gyvendami tiek su žmogumi, tiek su gyvūnu, tampame prieraišūs. Tai, pasak veterinarijos gydytojos, yra natūralus dalykas.

„Jei gyveni kartu ir leidi daug bendro laiko, galiausiai, jei augintiniui leidžiama miegoti šeimininko lovoje, jis prisiriša, gerai pažįsta ir jaučia šeimininką kaip jaustų žmogus, tik dar labiau“, – teigė L. Pauliukonienė. 

Tiesa, pašnekovė minėjo, kad tokio emocinio ryšio iš augintinio, kuris gyvena būdoje, nereikėtų tikėtis. 

„Toks šuo geriau paklus negu kambaryje gyvenantis keturkojis, geriau atliks tam tikrus nurodymus, bet jis į šeimininką žvelgs kaip į reiklų viršininką“, – sakė moteris. 

Ekspertė pasakojo, kad auksinio retriverio veikslės šunys ypač gerai jaučia žmones, juos lengviau išdresiruoti. Dėl to šie keturkojai naudojami šunų terapijoms.

„Jie padeda tiems, kuriuos ištinka epilepsijos priepuoliai. Šunys juos nujaučia iš anksto“, – DELFI sakė L. Pauliukonienė. 

Skausmus malšina katės

Veterinarijos gydytoja pateikė ne vieną pavyzdį, kokie augintiniai yra prieraišūs ir priklausomi nuo šeimininko. Kone kiekvieną šunį ar katiną yra gana sudėtinga atvežti į kliniką. 

„Šeimininkams visada sudėtinga įdėti katę į narvą ir atvežti mums. O mums būna nelengva ją iš jo paimti. Ne mažiau nustebino atvejis, kai su šeimininku telefonu kalbėjome apie operacijos detales,  ir kitą dieną katinas dingo. Taigi, pasakymas, kad gyvūnai nesupranta, nenujaučia to, kad bus atskirti nuo šeimininko, būtų neteisingas“, – sakė L. Pauliukonienė. 

Moteris priminė, kad katinų vidinis jausmas yra ypač išvystytas ir jie pajaučia žmogaus fizinio skausmo vietą. Pašnekovė minėjo, kad neretai katinai tuos skausmus ir malšina.

„Vetbalso“ veterinarijos klinikos vadovė Beata Vitkovskaja pasakojo, kad būtent katės turi tokį sugebėjimą. 

„Moteriškos lyties kačių pojūčiai yra labiau išvystyti, jos jaučia žmogaus skausmus labiau“, – teigė ekspertė.

Mažina stresą

L. Pauliukonienė rekomendavo: apėmus liūdesiui ar nekokiai nuotaikai būtina su augintiniu eiti pasivaikščioti į mišką ar parką. Tyrimais įrodyta, kad vaikščiojimas su augintiniu nuramina. Pasak moters, ne mažiau gali padėti ir augintinių glostymas. Tokie paprasti elgesio elementai mažina stresą, baimę. 

„Augintiniai yra išsigelbėjimas vienišiams, šeimų ar artimųjų neturintiems žmonėms. Jie prieraišūs ir galintys padėti išgyventi labai sudėtingus gyvenimo periodus, tik reikia nepamiršti jais irgi pasirūpini, skirti laiko bei švelnumo“, – pokalbį baigė veterinarijos gydytoja.

Šaltinis
Temos
© Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Specialus projektas „Gyvūnų terapija“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)