Atrodo, ne vienas rūkorius įsivaizduoja, kad numetus nuorūką ant žemės iš jos išaugs medis su nauju pakeliu cigarečių. Bent jau taip galima aiškinti į aplinką patenkančių nuorūkų kiekį. Nuorūkų nereikėtų mesti ant žemės ar į vandenį ne tik dėl kultūros, bet ir dėl poveikio gyvybei. Visą Mendelejevo lentelę savyje turinti nuorūka vandenį teršia taip, kad jame išmiršta visa gyvybė.
Nors viena nuorūka sveria tik apie pusantro gramo, bet į aplinką jų patenka milžiniški kiekiai. Lietuvoje kasmet nuo legaliai parduodamų cigarečių atlieka 1500 tonų nuorūkų, kurių didelė dalis vienu ar kitu būdu randa kelią į vandenis. Ten jos ir kelia didžiausią pavojų.
Aplinkos ministerija žurnalistams padarė paprastą eksperimentą. Savaitę vandens stiklainyje palaikė nuorūką. Vanduo nusidažė sodria geltona spalva. Nors ji ir primena arbatą, bet joks žmogus savo noru stiklainio turinio negertų. O žuvys ir mikroorganizmai tokiame turi gyventi.
Paskaičiuota, kad viena tokia nuorūka, išmesta į vandens telkinį, gali užnuodyti vieną kubą vandens tiek, kad jis būtų nebetinkamas gyvybei.
Nikotinas yra natūralus insekticidas. Tabako lapai juo ginasi nuo kenkėjų. Vis dėlto, šie nuodai yra mažiausia blogybė nuorūkų „kokteilyje“. Nuorūka yra kenksminga būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti kenksmingas medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu. Nuorūkose randama apie 200 nuodingų cheminių junginių, maždaug 50 – žinomi kancerogenai. Tos medžiagos niekur neišnyksta ir yrant filtrui patenka į aplinką.
Nuorūkose esančios cheminės medžiagos išlieka dirvoje ir vandens telkiniuose iki 25 metų. Visą tą laiką jos lėtai nuodija aplink gyvenančius mikroorganizmus ir stambesnius gyvūnus.
„Visi matome, tarkime, padangas, kurios vizualiai teršia aplinką, bet tiek nenuodija jos, tiesiog gulėdamos kažkur pakelėje, kaip tai daro cigarečių nuorūkos“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Iki šiol greičiausiai vienintelis būdas kovoti su nuorūkomis buvo baudos. Už vieną numestą nuorūką gresia 145 eurų bauda.
Nuorūkos yra nuodingos atliekos, bet paprastos šiukšlės taip pat kelia grėsmę gyvūnams. Žvejai jau kuris laikas privalo susirinkti ne tik savo šiukšles, bet ir aplinkines. Nepaisantiems tokio reikalavimo gresia baudos iki 60 eurų.
To reikalaujama ne tik dėl gražesnio kraštovaizdžio. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję vandens gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai.
Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengusios jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams, esantiems mitybos grandinės viršuje.
Ši problema ypatingai jaučiama Baltijos jūroje, kur nuo žvejų verslininkų paliktų tinklų, drastiškai sumažėjo įvairių vandens paukščių, pavyzdžiui, ledinių ančių, populiacijos.