Raimondas Šiugždinis su DELFI skaitytojais sutiko pasidalinti patirtimi, kaip pavyksta suvaldyti stresą sunkiausiose situacijose. Tiesa, pakalbėjus su sportininku gali pasirodyti - ramus kaip belgas. Ir pats Raimondas pripažįsta: „jau seniai nebestresuoju“. Visgi galiausiai prasitaria, prieš startą – vis dar neramu, o varžybų metu kartais užverda kraujas. Įsivaizduojantiems, kad buriavimas itin romantiškas sportas – Raimondas turi visai neromantišką atsakymą.
Tik juodas darbas
Daugkartinis įvairių regatų laimėtojas, Europos ir pasaulio buriavimo čempionas šiandien su buriavimo pradžią prisimena vargai negalais. Kaip pats sako, tai įvyko labai seniai. Buriuoti nuo 8 metų pradėjęs Raimondas šypsosi, kad šio užsiėmimo pasirinkimas – visiškas atsitiktinumas, kuris tapo gyvenimo dalimi.
„Viskas buvo labai seniai. Turbūt, kaip ir daugumą vaikų, į buriavimo užsiėmimus atvedė tėvai. Tai buvo gal 1976 metais. Man buvo 8 metai. Tikrai ne pats išreiškiau norą buriuoti. Tėvų draugai pažinojo buriavimo trenerį, tai taip ir išėjo,“ - prisimena buriuotojas.
Ne vienam buriavimas asocijuojasi tik su geromis emocijomis, gražiais vaizdais ir ramybe. Jūra, vėjas, tyla ir prabangi jachta. R. Šiugždinis juokiasi, kad iš tiesų šis sportas visai kitoks - įtampa ir nuolatinių strateginių veiksmų apmąstymas neatsiejama buriavimo dalis.
Visgi, nors ir labai maža dalis, romantikos lieka. Tik ji kitokia, nei galima įsivaizduoti. Ji padeda sportininko pasiruošimui varžyboms, kuris ir lemia, ar užsibrėžtas tikslas bus įgyvendintas ar teks akistata su dideliu nusivylimu.
„Reikia gyventi ant vandens, kad tu suaugtum su jachta – galėtum ją jausti, valdyti. Kaip sakau, „užpakaliu jauti“ jos veiksmus. Užsimerkęs gali pasakyti, kaip ji plaukia, ar plaukia greitai, ar reguliuoti bures,“ - pasakoja R. Šiugždinis.
Kai audra jūroje, laiko emocijoms nėra
Raimondas Šiugždinis buvo vienas iš pasaulyje garsiai nuskambėjusios „Tūkstančio odisėjos“ dalyvis. Jis su savo įgula 2009 metų kovo - balandžio mėnesiais įveikė etapą nuo San Paulo (Brazilija) iki Majamio (JAV). Per šį etapą įgula 28 paras praleido vandenyje, įveikė 5000 jūrmylių ir stojo du kartus.
Raimondas prisimena, kad iššūkiais pakvipo jau pasiruošimo žygiui stadijoje. Parplukdant „Ambersail“ jachtą, kuria ir plaukė „Tūkstantmečio odisėjoje“, iš Vokietijos įgula pateko į smarkią audrą, kai emocijoms laiko visai neliko. Sportininkas atvirauja, kad net jei ir kyla stresas, baimė ar kitos nemalonios emocijos kreipti į tai dėmesio nėra kada, nes reikia apgalvoti visas galimas baigtis ir kaip įmanoma profesionaliau išsisukti iš padėties.
Rodos neįmanoma, jūroje audra, milžiniškas vėjas, prieš akis – uždarytas uostas, į kurį reikia įplaukti. Kaip gali nedrebėti rankos ir nespurdėti širdis? R. Šiugždinis tokiomis akimirkomis turi vieną gerą ir laiko patikrintą strategiją – kalbėti su įgula. Kaip sakoma, jei planas A nepavyksta, bet tu jau turi planą B ir puikiai žinai, kaip jį įvykdyti, tai ko nerimauti.
Anot pasaulinio čempiono, svarbiausia pakliuvus į tokią situaciją nepanikuoti ir išvengti chaoso.
Visą energiją sutelkti ne į emocijas, kurios užplūsta organizmą, o į planą, kurį gali tekti įgyvendinti vienokiom ar kitokiom aplinkybėm. Kai planas aptartas, visi įgulos nariai žino savo vaidmenis ir vietas streso nebelieka, nes kiekvienas žino, kokių veiksmų reikia imtis.
„Dažniausiai apgalvoji visas baigtis. Kas būtų, jeigu tokiomis sąlygomis kažkas nutiktų, kokie turėtų būti įgulos veiksmai. Aptariame kažkokį sudėtingą manevrą. Pačioje jūroje visiškai ten nieko baisaus nėra, bet jeigu reikia plaukti į uostą, tada atsiranda keblumai. Kiekvienas judesys daro poveikį jachtos judėjimui ir įgulos narių veiksmas, ir jeigu kažkas kažką padaro netinkamai gali įvykti tragedija. Tai viskas yra aptariama, kad darysime šitaip, šitaip ir šitaip. Ir tada laikomasi to plano,“ - aiškina B. Šiugždinis. Jis tikina, kad dažniausiai buriuotojas net nesusimąsto apie oro sąlygas, nes, anot jo, jeigu sportininkas pasiruošęs, suvaldyti save ir savo laivą keblumų nekils.
4 būdai susidoroti su stresu
Buriavime, kaip ir kiekviename sporte, stresinės situacijos neišvengiamos. Tačiau, anot R. Šiugždinio, susidoroti su kylančia įtampa išmoksti su amžiumi ir patirtimi. Buriavimo čempionas atskleidžia paslaptis, ką daryti, kad stresas nesugriautų planų ir nepakištų kojos siekiant užsibrėžto tikslo.
1. Svarbu suprasti, ką gali prarasti stresuodamas.
Buriavime, anot R. Šiugždinio, svarbus kiekvienas įveiktas metras ar net milimetras, kurio gali pritrūkti, jei nepavyksta suvaldyti emocijų liūno: pykčio, nusivylimo, baimės ar apmaudo.
„Kai pradėjau buriuoti man nebuvo jokio streso, nes nesuprasdavau pergalės būtinumo. Tik su amžiumi ir patirtimi supranti milimetro vertę, kurio tau gali pritrūkti iki pergalės nesuvaldžius emocijų ir padarius kelis neteisingus sprendimus. Pažiūrėkite į krepšininkus ar futbolininkus, kurie stovi prie baudų linijos. Jų veidai būna be jokių emocijų, jie susikaupia. Nes supranta, kad vienas metimas gali lemti, ar bus komanda pasaulio čempionė ar ne. Jeigu jis suvaldo stresą, tikimybė, kad įmesti kur kas didesnė. Buriavime irgi taip pat. Jei suvaldai savo pyktį ir priimi racionalius sprendimus, rezultatas gerėja.“
2. Daryti tai, ką moki geriausiai
„Reikia spręsti problemą, kuri iškilo ir išspręsti tai pačiu geriausiu būdu. Ramini save, kad reikia lenktyniaut, lenktyniaut, lenktyniaut. Minčių daug galvoje būna, bet jas veji tolyn ir apgalvoji tolimesnius veiksmus, kurie gali padėti pasiekti tikslą. Užsispyrimas ir tikslas varo į priekį. Nusiramini ir užsiimi tuo darbu, ką gali padaryti geriausio.“
3. Padeda fizinis darbas
Sportininkas teigia, jog pastebėjo, kad kai buriuojant pučia stipresnis vėjas, tai reikalauja daugiau fizinės jėgos ir laiko apmąstymams bei savigraužai lieka mažai.
„Fizinis darbas užgožia psichologinę įtampą. Žmogus nervinasi, bet jam tenka sunkiai dirbti ir emocijos automatiškai nueina į antrą planą. Bet būna momentų, kai silpnas vėjas, reikia atlikti ramius judesius, tada truputį sunkiau. Tačiau reikia išmokti save valdyti, nes per treniruotes būna puikūs sportininkai, o į varžybas atėję tampa prastais sportininkais.“
4. Svarbu identifikuoti streso priežastis
Stresą galima išversti ir į kitą pusę – tuo tvirtai yra įsitikinęs buriuotojas. Anot jo, svarbu nustatyti, kokie veiksniai kelia stresą ir juos nustačius kruopščiai apgalvoti, ką gali padaryti, kad šiuos sunkumus įveiktum. Kai kuriems stresas netgi gali pakurstyti ugnelę ir su dar didesniu užsispyrimu padėti siekti tikslo.
„Visų pirmiausia reikia identifikuoti streso priežastis. Kai tu supranti dėl ko, gali tam paprieštarauti tam tikrais savo veiksmais, Jei tu stresuoji dėl to, kad varžybos vyksta nežinomoj teritorijoj, tai pasistenk daugiau ja pasidomėti. Jei nerimą kelia virvutė, kuri gali nutrūkti, pasistenk ją pakeisti. Stresas turi ir gerąją pusę - kitą kartą dėl tų pačių priežasčių jau tiek nebepergyvensi. Kiekvieną kartą streso įveikimas - tai dar vienas įveiktas laiptelis. Su kiekvienu kartu tampi vis stipresnis tiek, kaip sportininkas, tiek kaip žmogus.“
Abra kadabra nėra
Jau daug kartų vėją burėmis gaudęs ir puikių rezultatų pasiekęs buriuotojas atvirauja, kad būdų suvaldyti stresą yra begalė. Tai puikiai iliustruoja prieš startą besiruošiantys sportininkai – vieni jų, anot R. Šiugždinio, bendrauja su draugais ar treneriais, aptaria galimus sunkumus, kiti – pokštauja iki pat starto, o treti atsiskiria nuo visų ir bando susikaupti visiškoje tyloje.
Paklaustas, koks jo paties stebuklingas receptas stresui suvaldyti, buriuotojas pripažįsta, kad tokio neturi. Anot jo, kai kuriems padeda šūktelti išplaukiant.
„Tokio „abra kadabra“ neturiu. Man visada padeda pamąstymai. Galvoji, kodėl stresuoji. Stresas iššaukia mintis, kodėl jis kyla. Gal dėl varžovo kažkokio, gal dėl jachtos. Pradedi sau uždavinėt klausimus ir tie atsakymai, kuriuos pats atrandi, nuramina. Supranti, kad gali susitvarkyti ir su tuo, ir su tuo, ir su tuo. Reikia apmąstyti veiksnius, kurie kelia tau problemas, stresą. Ir kai visa tai apmąstai, gaunasi dar geriau. Nėra stebuklingo keiksmažodžio,“ - juokauja R. Šiugždinis.
Tačiau net ir be stebuklingo recepto išmokus valdyti stresą, puikūs rezultatai matomi ir asmeniniame gyvenime: šeimoje, darbe ar galų gale vairuojant.
„Yra kasdienių situacijų, kai puikiai pasijaučia, kaip sugebi valdyti savo emocijas. Tikrai padeda vairuojant, nes kai tiek metų valdai savo emocijas, vėliau sugebi suvaldyti jas ir kitokiose situacijose. Aš manau, kad esu labai ramus vairuotojas (šypsosi). Seniau gal ir nusikeikdavau prie vairo, bet dabar tokių situacijų nebebūna,“ - šypsosi pašnekovas ir juokaudamas priduria, kad tarp buriuotojų blogų žmonių nebūna.
