Vienas tų pavyzdžių - žemiau Kauno hidroelektrinės įsteigtas Kauno ornitologinis draustinis, kuriame žiemomis užuovėją randa tūkstančiai paukščių. Šimtai jų — nykstančių rūšių atstovai.
1960 metais iš gelžbetonio ir žemių statant 1500 m ilgio monstrišką užtvanką, projektuotojai praleido svarbų dalyką, kurio dar šiandien negali atleisti joks gamtininkas ar žvejas. Nebuvo įrengtas žuvitakis, tad bet kokia žuvų migracija Nemuno baseine baigdavosi ties Kaunu.
Iki Nemuno užtvenkimo Kauno HE tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po Nemuno užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24. Vertingos migruojančios žuvys - lašiša, šlakis - visai išnyko.
Vis dėlto, pastatyta užtvanka gamtai padėjo kitoje vietoje.
Žiemą pro turbinas teka šiltesnis vanduo iš gilesnių tvenkinio sluoksnių, todėl paprastai upės ruožas miesto ribose neužšąla. Per 55 metus toje teritorijoje susiformavo nauja, didelė, įvairių rūšių žiemojančių paukščių bendrija, turtinga ekologinė sistema.
Ji ypatinga ir tuo, kad hidroelektrinės turbinose sušilęs vanduo Nemunui kai kuriomis žiemomis neleidžia užšalti net po keliolika kilometrų, kur be tūkstančių įprastų ančių ir gulbių, glaudžiasi patys rečiausi ir įdomiausi paukščiai.
Kasmet joje žiemoja 15-19 rūšių 5000 vandens paukščių - 3000-4000 ančių, gulbių, laukių, dančiasnapių, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti juodakakliai narai, smailiauodegės antys, jūriniai ereliai, raudonkojai tulikai, tikučiai, gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys, mažieji kirai, tulžiai. Taip pat čia galima sutikti visoje Europoje saugomus balnotuosius ir paprastuosius kirus, mažuosius dančiasnapius.
Būtent dėl šių vietą antrojo pagal dydį mūsų šalies miesto pašonėje radusių paukščių 1988 metais įkurtas Kauno ornitologinis draustinis.
Šiuo metu draustinio teritorija apima 78,5 ha. Kauno ornitologai, vykdydami daugiamečius stebėjimus įsitikino, kad draustinio teritorija iki 2004 metų neapėmė pagrindinių žiemojančių paukščių apsaugai reikalingų vietų.
Mokslininkai pasiūlė išplėsti draustinį apimant abu Nemuno krantus apie 1–1,5 kilometrų žemyn nuo hidroelektrinės.
Nors net išplėstas draustinis palyginus yra mažas, bet jo strateginė padėtis daro jį gana svarbiu gamtos tyrimams.
Ornitologams ir paukščių stebėtojams nereikia belstis į atokius Lietuvos kampus, per klampias pelkes ar braidyti po pusnis. Tankiai žmonių apgyvendintose vietose įsikūrusią žiemavietę galima pasiekti net visuomeniniu transportu.
Tai lemia, kad Kauno ornitologiniame draustinyje kasmet sutinkami reti mūsų kraštams paukščiai, kas mokslininkams suteikia papildomos informacijos apie paukščių pasaulyje ir Lietuvos gamtoje vykstančius procesus.