Visos lemputės – į specialius konteinerius
Nesvarbu, kokia lemputė bebūtų, į bendrą atliekų srautą ji patekti negali. Tai nurodyta ant pakuotės pavaizduotame simbolyje su kryžmai perbraukta šiukšlių dėže. Tokias atliekas reikia grąžinti į vieną iš jas parduodančių parduotuvių, kurios privalo jas priimti, arba atiduoti jas į bet kurią kitą specialią elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietą, kurių mūsų šalyje tikrai netrūksta.
Verta paminėti, kad kompaktinėse dienos šviesos lemputėse yra gyvsidabrio. Jis į aplinką nesklinda tol, kol lemputės nėra pažeidžiamos, kitaip tariant, nesudaužomos. O tokiai lemputei sudužus būtų paskleista iki penkių miligramų gyvsidabrio. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, maždaug toks yra tušo taškelis ant rašiklio galiuko.
Jei energiją taupančiose lemputėse yra gyvsidabrio, tai kaitrinių lempučių sudėtyje yra švino. Todėl dar tebenaudojantys tokias lemputes neturėtų jų išmesti tiesiog į bendrą atliekų konteinerį. Jas, kaip ir taupiąsias ar LED lemputes, reikia nuvežti į elektros ir elektroninės įrangos surinkimo punktą arba pavojingų atliekų laikino saugojimo aikštelę.
Tiesa, LED lemputės, palyginti su taupiosiomis, aplinkai ir žmogui kenkia mažiau, kadangi jose nėra pavojingų medžiagų. Kaip sako specialistai, net sudužusios jos nekelia grėsmės. Tačiau, nepaisant to, jos turi būti išmetamos pagal nustatytą tvarką.
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė DELFI aiškino, kad siekiant apsaugoti aplinką ir savo sveikatą senų lempučių nereikėtų mesti ten, kur papuola. „Visas lemputes, kokias tik turite, reikia mesti į specialius konteinerius. Visų pirma juos galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Kalbant apie kaitrines, tai jos pagamintos iš stiklo, kuris labai ilgai yra. Kol jis galutinai suirs, praeis nemažai laiko“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasakė, kokį pavojų kelia netinkamai išmesta lemputė
Įmonės „Ekošviesa“, surenkančios senas taupiąsias lemputes vadovas Tomas Ruželė pasakė, kas gali nutikti senomis lemputėmis atsikratant ne taip, kaip reikia.
„Taupiąsias lemputes į specialius konteinerius reikia mesti dėl labai paprastos priežasties. Jų gamybos procese naudojami žmogui pavojingi garai – gyvsidabris. Jeigu mesime į bendrą atliekų konteinerį, juose tokios lemputės sudūžta. Kadangi gyvsidabris yra labai lakus elementas, jis greitai patenka į dirvožemį, o iš ten – gruntinį vandenį. Tokiu atveju besimaudydami upėje ar ežere, valgydami žuvį gautume gyvsidabrio. Jis žmogui labai pavojingas, nes nepasišalina iš organizmo. Ši medžiaga gali sukelti nervines ligas ir pan.“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs, kad jo vadovaujama įmonė per metus surenka maždaug 0,5 mln. lempučių, kurios vėliau yra sunaikinamos.
Medikai taip pat perspėja, kad sudužus liuminescencinei lempai, nuodingi neorganinio gyvsidabrio garai kvėpavimo takais patenka į žmogaus organizmą. O kaupdamiesi naikina ląsteles, neigiamai veikia nervų sistemą ir sukelia smegenų sutrikimus. Sudužus liuminescencinei lempai nuodingo gyvsidabrio garų nepajustum, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Gydytojai sako, kad įkvėpus gyvsidabrio garų pajusite silpnumą, galvos skausmą, pykinimą ar pradėsite vemti. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Priešingu atveju apsinuodijimo gyvsidabriu pasekmės gali baigtis mirtimi.
Kokios klaidos sudužus lemputei nedaryti?
LED apšvietimo sistemomis prekiaujančios įmonės UAB „ELMO technologijos“ apšvietimo salono vadovas Mantas Zubauskas sakė, kad sudužus liuminescencinei lempai, jos dalelių siurbti dulkių siurbliu nepatartina.
„Dulkių siurblyje esantis varikliukas šyla, o šildamas gyvsidabris ima smarkiau garuoti. Teisingiausia šukes surinkti drėgnu skudurėliu. Šukes reikėtų rinkti iš kraštų, stumiant jas į centrą, surinkus šukes reikia išvėdinti patalpas. Viską, kas surinkta, reikia atiduoti pavojingų atliekų tvarkytojui. Be to, renkant šukes patartina naudoti pirštines, kad šukės nepakliūtų ant odos“, - tikino pašnekovas.
Pasidomėjus apie LED lemputes, M. Zubauskas aiškino, kad jos, priklausomai nuo dizaino sprendimų, gali būti stiklinės, nors daugiausia gaminamos iš plastiko, kuris nedūžta. Anot jo, LED lemputė švies net ir stiklui sudužus. Be to, ji neišskirs pavojingų medžiagų, nes joje nėra dujų.
Kaip teigė pašnekovas, visos lemputės turi būti teisingai utilizuojamos, bet daugiausiai bėdų kelia liuminescencinės lemputės. „Tai yra viena opiausių aplinkosauginių Europos Sąjungos problemų, kadangi neperdirbtos ir savo sudėtyje gyvsidabrio turinčios lempos yra priskiriamos prie pavojingų atliekų. Tačiau čia reikia ir žmonių sąmoningumo. Neveikiančios LED, kaitrinės ir liuminescencinės lempos yra surenkamos ir utilizuojamos. Tik nereikia tingėti jas išmesti į specialias dėžes“, - kalbėjo M. Zubauskas.
Jo manymu, mažiausiai aplinkai kenkia LED ir kaitrinės lemputės. „Kaitrinės lempos yra pagamintos iš stiklo ir metalo, todėl gali būti perdirbamos. LED lempos sukonstruotos iš plastiko, aliuminio ar stiklo ir elektronikos komponentų. Visa tai irgi galima perdirbti. Be to, atitarnavusios LED lempos gali būti suremontuojamos, pakeičiant elektronikos komponentus“, - kalbėjo „ELMO“ atstovas.
