Tokį sprendimą priėmė ekspertų komisija, išanalizavusi šalies įmonių gaminamus gaminius, statomus ir eksploatuojamus pramoninius objektus bei teikiamas paslaugas. Apdovanojimą kompanijos „Bega“ generaliniam direktoriui Aloyzui Kuzmarskiui Vyriausybėje įteikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Aukso medaliu apdovanotas terminalas – vienas didžiausių ir moderniausių tokio tipo terminalų Baltijos regione. Nors kompanija „Bega“ suprastruktūrinę komplekso dalį baigė statyti ir bandomąją krovą pradėjo dar 2012 metais, būtent šiemet terminalas galėjo pradėti veikti didesniu pajėgumu.
Tai įvyko dėl bendro darbo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 2014 m. pavasarį užbaigus akvatorijos gilinimo bei dugno tvirtinimo darbus prie dalies terminalo krantinių, buvo atvertos galimybės priimti bei pakrauti didelio tonažo laivus tiek, kad jų nebereikėtų papildomai krauti kitur ir eksportuotojai visą krovinio partiją galėtų išgabenti vienu laivu per vieną terminalą.
Sulaukusi naujų infrastruktūrinių parametrų, „Bega“ operatyviai juos „įdarbino“, taip užtikrindama spartų valstybės bei privačių investicijų atsiperkamumą. Šį grūdų eksporto sezoną kompanija kas savaitę priima „Panamax“ ar „Post Panamax“ tipo laivus, į kuriuos pakrauna dideles grūdų partijas.
Viena jų – 74 tūkst. tonų lietuviškų kviečių, rugsėjį išgabentų „Post Panamax“ tipo laivu „Piera“, – buvo didžiausia grūdų partija Klaipėdos uosto istorijoje.
Vertindamas padarytas investicijas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus jau anksčiau įžvalgiai buvo atkreipęs dėmesį, kad minėtas terminalas neturi analogų Baltijos regiono uostuose ir ekonominiu požiūriu yra naudingas ne tik kompanijai, krovinių siuntėjams ar gavėjams, bet ir valstybei.
Bendradarbiaujant „Begai“ ir Klaipėdos uosto direkcijai, jau yra sutarta dėl tolesnio infrastruktūros gerinimo prie likusių komplekso krantinių, siekiant maksimaliai išnaudoti terminalo pajėgumus, kurie viršija 2,5 mln. t per metus.
Pasak kompanijos „Bega“ vadovo A. Kuzmarskio, žemės ūkio produktų krovos ir sandėliavimo pajėgumai didinami atsižvelgiant į tai, kad iki šiol pikiniais laikotarpiais Klaipėdos uoste jų trūko. Kartu siekiama išspręsti sezoniškumo problemą, kad, pasibaigus lietuviškų grūdų eksporto laikotarpiui, šie pajėgumai toliau būtų sėkmingai išnaudojami pritraukiant kitų rinkų krovinius.
Tokį poreikį padiktavo tiek rekordiniai grūdų derliai Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano žemės ūkio sektoriaus potencialas, tiek augantis pašarams skirtos žemės ūkio produkcijos importo poreikis, ypač rytų rinkose, tokiose, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina ir kt.
Technologiškai terminalas yra pritaikytas darbui eksporto ir importo režimais vienu metu. Be to, techninės galimybės leidžia teikti ne tik tradicinio krovinio perkrovimo iš ar į laivus paslaugas, bet ir veikti kaip krovinių paskirstymo tiek sausumos, tiek jūrų transportu centrui.
Kompanijos „Bega“ sukurti žemės ūkio produktų krovos pajėgumai suaktyvino šių krovinių srautus per Klaipėdos uostą. Pradėjus eksploatuoti terminalą, „Begos“ žemės ūkio krovinių apyvarta išaugo daugiau nei dvigubai ir šiemet per 10 mėnesių viršijo 1 mln. t.
Iš viso Klaipėdos uoste birius žemės ūkio produktus krauna 5 krovos kompanijos. „Begos“ dalis šiame uosto krovos segmente siekia apie 40 proc.
