Specialistai ramina, kad prieš pradedant daugiabučio modernizaciją, namas yra kruopščiai ištiriamas, įvertinama jo būklė, apžiūrimi ir langai.
„Niekas per prievartą langų nekeičia, nėra tokio įstatymo. Jeigu langai atitinka šilumos laidumo reikalavimus, jų keisti ir mokėti už naujus nereikia“, - Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.
Tačiau jis pabrėžia, kad kokybiški langai yra labai svarbu. Net jei namo sienos bus apšiltintos, šildymo sistema renovuota, tačiau langai bus pralaidūs šilumai, namo modernizacijos efektas bus mažas. Svarbu pakeisti ir laiptinių bei rūsio patalpų langus, patariama įstiklinti balkonus.
Specialistai tikina, kad senus langus pakeitus naujais galima sutaupyti net iki 40 proc. šilumos energijos. Todėl renovuojant namą reikėtų deramai įvertinti, ar nereikia keisti langų.
Vienos langais prekiaujančios įmonės Vilniaus padalinio vadovas Saulius Jasiūnas sako, kad dažniausiai gyventojai renkasi plastikinius langus. Jie nereikalauja daug priežiūros, puikiai atlaiko mūsų šalies klimato sąlygas. „Dažniausiai pirkėjai langus renkasi atsižvelgdami tik į kainas. Tai - didelė klaida“, - sako S. Jasiūnas.
Svarbu atkreipti dėmesį į langų energetinį efektyvumą, šviesos laidumą, sandarumą, estetinę išvaizdą. „Svarbiausia langų savybė - energetinis efektyvumas. Jis matuojamas šilumos perdavimo koeficientu Uw. Prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/m2K ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energetiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/m2K, yra priskiriami aukščiausiai A++ klasei. Šilumą ir energiją labiausiai tausojantys yra A++ klasės langai. Tokius langus vis dažniau renkasi ir daugiabučius renovuojantys gyventojai“, – patirtimi dalijasi langus parduodančios įmonės tinklo vadovas Vilius Eidukevičius.
Kad langai ilgiau tarnautų, specialistai pataria, kaip juos tinkamai prižiūrėti.
„Plastikinių langų sudedamosios dalys, t.y. guminės tarpinės, pagamintos iš šiuolaikinių medžiagų, tačiau laikui bėgant ir jos sensta. Norėdami išsaugoti jų elastingumą ir sugebėjimą sulaikyti bet kokius skersvėjus ir lietų, turėtumėte vieną ar du kartus per metus nuvalyti nuo jų purvą ir sutepti specialiomis priemonėmis.
Kiekviename plastikiniame lange numatyti vandens nutekėjimo kanalai, skirti pašalinti viduje susikaupusią drėgmę. Vandens pašalinimo kanalai yra apatinėje rėmo dalyje, jie aiškiai matomi atvėrus langą. Būtina stebėti kanalų būklę ir kartkartėmis išvalyti susikaupusius nešvarumus.
Svarbus šiuolaikinių langų reikalavimas - aukštos kokybės furnitūra, reikalinga langų varstymui. Norint, kad ji ilgai tarnautų ir gerai atrodytų, mažiausiai du kartus per metus visas furnitūras reikia sutepti specialia alyva, kurios sudėtyje nebūtų rūgščių ar dervų. Furnitūros priežiūrai naudokite priemones, nepažeidžiančias jos apsaugos nuo korozijos“, - pataria S. Jasiūnas.
Kita aktuali problema – langų rasojimas. V. Eidukevičius sako, kad sandarūs langai yra gerai šiluminės energijos išsaugojimo atžvilgiu, tačiau norint užtikrinti normalią oro cirkuliaciją viduje, būtinas reguliarus patalpų vėdinimas.
„Galima languose arba sienose įtaisyti orlaides. Jos užtikrina reguliarų patalpų vėdinimą. Jeigu sienos yra storos ar palangės plačios, reikalingi oro kanalai, kad šiltas oras nuo radiatorių kiltų tiesiai į lango apačią. Tada vyks oro cirkuliacija.
Tinkamas patalpų vėdinimas ne tik leidžia palaikyti gerą mikroklimatą viduje, bet ir atnaujinti orą, pašalinti vandens garų perteklių ir išvengti drėgmės kondensavimosi ant langų bei šaltesnėse patalpų vietose. Jei patalpose nėra įrengtos priverstinės ventiliacijos, arba ji veikia neefektyviai, patartina 3–4 kartus per dieną 10–15 min. atverti visus langus ir išvėdinti patalpas.
Nebijokite praverti langus, didelių nuostolių nepatirsite. Šviežias šaltas oras nuo šildymo prietaisų sušyla kur kas greičiau nei patalpose esantis drėgnesnis“, - pataria V. Eidukevičius.
