Jis įsitikinęs kad šiuo metu valstybės siūlomos daugiabučių modernizavimo sąlygos yra geros. Svarbu ir tai, kad akcentuojamas energetinis efektyvumas, o ne tik namo fasado sutvarkymas.
„Renovacijos projekto pagrindinis iniciatorius yra valstybė. Tai – valstybės investicijų programa, kuri turėtų būti daroma, kai ekonomika stagnuoja, kad paskatintų jos augimą. Tuo požiūriu Lietuva praleido geriausią laiką vykdyti masinę renovaciją. Tai galėjo būti 2009-2011 metai, kai buvo didelė statybininkų pasiūla, statybų įmonės turėjo mažai darbo. Be to, vėliau pradėjo kilti dujų kaina Lietuvai, tad namus modernizavus anksčiau, žmonės būtų sutaupę dar daugiau.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, taip, renovacija padeda sumažinti šilumos sąnaudas ir sąskaitas, ir tai iš tiesų yra teigiama žinia. Tačiau vertėtų renovuoti tik tuos daugiabučius, kurie turi potencialą ateityje: yra gero išplanavimo, stovi geruose rajonuose, su išvystyta infrastruktūra. Jų paklausa išliks didelė ir ateityje“, - pataria Ž. Mauricas.
Jis mano, kad puikiu pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Rytų Vokietija. Apie 80 procentų senų daugiabučių vokiečiai modernizavo, bet visus likusius, kurie buvo prastos būklės ir nebe patrauklūs gyventojams, nugriovė.
„Daugiabučių griovimų neišvengsime ir mes. Jokių būdu nesakau, kad nereikia atnaujinti daugiabučių. Reikia, nes problemos labai didelės: neefektyvus šilumos išteklių naudojimas ir nepatrauklus estetinis vaizdas. Bet jau reikėtų žiūrėti į šį procesą atsargiau, ekonomika dabar atsigauna, statybų sektorius vėl klesti. Seni daugiabučiai konkuruoja su naujos statybos daugiabučiais ir individualios statybos namais. Reikia labai atsakingai ir atidžiai vertinti kiekvieną projektą, žiūrėti ne tik į tiesioginę naudą, kiek pavyks sutaupyti šilumos, bet ir pagalvoti, ar bus sukurta pridėtinė vertė, ar būsto vertė po renovacijos išaugs. Jei niekas nenorės gyventi tame name, tai renovacija nebus naudinga.
Tai ypač aktualu mažesniems miestams, kurių gyventojų skaičius mažėja. Ar tikrai bus kam gyventi modernizuotose daugiabučiuose? Jei ne, tuomet pinigai metami į balą. Vadinamųjų „chruščiovkių“, kur daugiausia yra vieno kambario butai ir vos ne bendra virtuvė, mano manymu, taip pat neverta renovuoti“, - perspėja ekonomistas.
Jis palankiai žiūri į idėją daugiabučius modernizuoti kvartalais. Šiuo metu, kai statybų sektorius vėl klesti, kainos kyla ir pradeda trūkti darbuotojų, renovuojant iš karto kelis šalia stovinčius namus galima sutaupyti.
„Palankiausia tai daryti didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, kur gyventojų skaičius auga. Jei šalia stovi vienas į kitą panašūs namai, jei jų būklė dar gera, rajonas patrauklus, būtų gerai renovuoti kelis namus iš karto, nes tokiu būdu būtų sutaupomi kaštai“, - įsitikinęs Ž. Mauricas.
