DELFI atrinko dešimt verčiausių dėmesio lietuviškų filmų, kurie privers iš naujo pamilti Lietuvą. Neabejotina, šiuos filmus privalo pamatyti kiekvienas lietuvis.
1. Nematomas frontas
1944–1953 m. Baltijos šalyse vykęs pasipriešinimo judėjimas subūrė jaunų mirčiai neabejingų vyrų būrius kovai su komunistiniu pasauliu – Sovietų Sąjunga. „Nematomas frontas“ – sovietų valdžios karo pajėgose naudotas kodinis pavadinimas partizanų judėjimui Lietuvoje įvardyti. Drąsių vyrų, stojusių į kovą už laisvę, istorija pasakojama remiantis partizanų lyderio Juozo Lukšos rašytine patirtimi, abiejų „fronto“ pusių liudytojų mintimis. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai bei pasipriešinimą išgyvenusiųjų istorijos. Šiuo metu filmas yra rodomas kino teatruose.
2. Redirected/ Už Lietuvą
Kontraversiškai vertinamas, vienų giriamas ir dievinamas, kitų – nekenčiamas, kultiniu Lietuvos režisieriumi vadinamas Emilis Vėlyvis vėl smogia šalies kino rinkai. Filmas „Redirected“ / Už Lietuvą!“ iš dalies paremtas tikrais britų turistų nuotykiais ir įspūdžiais, filmas atskleidžia kitokį, netikėtą ir savotiškai žavingą neparadinės Lietuvos vaizdą – satyrinį, šaržuotą ir kiek iškreiptą šiuolaikinės visuomenės bei jos aktualijų atspindį. Filmo kūrėjų komanda kviečia prisijungti kiekvieną aštraus siužeto, juodo humoro ir kuriozinių situacijų, todėl kiekvienas žiūrovas filmą vertins ir supras savaip, tačiau galiausiai visi turėtų matyti, jog už šokiruojančių filmo kadrų slypi vienintelė ir nepakeičiama tiesa – meilė tėvynei. Šį filmą pamatyti – tikrai verta.
3. Knygnešys
1869 m. Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą. Nors didelė dalis visuomenės – dar abejinga lietuvybei, knygnešių gretos auga. Spalvingas 19 a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis susipažinęs su knygnešiu Mažvydu. Apie visą tai – filme „Knygnešys“, kurį galite pamatyti čia.
4. Lietuva ir SSRS žlugimas
Jono Meko filmas, kuriame suduria laikas ir atmintis, istorijos lūžiai ir žmonių likimai. Filmo veiksmo laikas – 1989-1991 metai, Lietuvos kova už atsiskyrimą nuo SSRS ir Nepriklausomybės atstatymą. Filmo pagrindas – 1989 iki 1991 metais paprasta video kamera namuose fiksuotos Amerikos televizijų naujienų ir debatų laidos, kuriose atsispindi svarbiausi pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai – agresyvi Sovietų sąjungos taktika siekiant palaužti nepriklausomybės siekį, paprastų žmonių laisvės demonstracijos, skamba įtakingiausių to meto politikų, žurnalistų, analitikų pasisakymai.
5. Lietuva. Statusas – Nepriklausoma
Tai filmas apie svarbiausius pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijos įvykius– apie susigrąžintą nepriklausomos valstybės statusą, pastangas ir patirtis kovojant už laisvę ir apie tos laisvės suteiktas galimybes. Valstybė yra sėkminga tiek, kiek joje laisvi, laimingi ir kuriantys yra jos žmonės.
Taigi šiame filme į valstybės virsmus žiūrima jos žmonių akimis. Kaip jie jaučia ir vertina pasikeitusio valstybės statuso suteiktas galimybes. Šiame filme kalbinami skirtingi žmonės – nuo roko muzikos ikonos Andriaus Mamontovo, geriausio Lietuvos futbolisto Mariaus Stankevičiaus, mokslininko lazeristo Andrejaus Michailovo – iki per sausio 13 - ąją tėvo netekusio Roberto Povilaičio, studentės Adelės Wiman, jaunos mamos Eglės Kernagytės ar sparčiai kylančios jaunosios teniso žvaigždės Ričardo Berankio. Tačiau visus vienija viena mintis – laisvės nekeistume į nieką.
6. Kaip mes žaidėme revoliuciją
Tai lietuviškas dokumentinis filmas, sukurtas 2011 m. Jame panaudoti unikalūs kadrai iš asmeninių archyvų, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš Roko maršų, skandalingo ir nepamirštamo roko grupės „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų, išgirsti šių įvykių liudininkų komentarus. „Anties“ veikėjų karta – režisierės tėvų, irgi architektų, karta, todėl jai ši aplinka gerai pažįstama.
7. Vaikai iš Amerikos viešbučio
Tai yra filmas, kuris vadinamas visos Nepriklausomos Lietuvos simboliu. Raimondui Banioniui pavyko sukurti ypač laisvą ir savomis nuotaikomis spinduliuojantį kino filmą. 1972 metai, Kaunas. Maža paauglių grupelė slapčia klausosi Liuksemburgo radijo, svajoja. Visi jie gyvena tame pačiame name, kuris anksčiau buvo viešbutis, pavadintas „Amerika“. Jų nekalta veikla susidomi KGB. Saugumo agentai slapčia perskaito vaikų laiškus, siųstus į Liuksemburgo radiją. Kartu su milicija jie išdrasko paauglių sambūrį. Filmo autoriai atskleidžia, kaip gyventa ne senoje, tačiau šiandieniniam jaunimui nebesuvokiamoje praeityje – vadinamaisiais tarybiniais metais, kai kiekviena svajonė galėjo baigtis milicijos skyriuje.
8. Tadas Blinda
Apie šią legendinę asmenybę, žemaičių plėšikų vadą, sukurtas ne vienas filmas. Tado Blindos gyvenimas apipintas padavimais ir istorijomis, o jo biografija istoriškai netyrinėta, todėl tėra išlikę labai maža žinių. Tadą Blindą išgarsino 1907 m. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda, svieto lygintojas“, parašyta pagal Lazdynų Pelėdos surinktus pasakojimus. 1973 m. sukurtas 4 serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius Balys Bratkauskas, scenarijaus autorius Rimantas Šavelis, pagrindiniame – Tado Blindos – vaidmenyje Vytautas Tomkus). 2004 m. muzikantas Andrius Mamontovas pastatė miuziklą „Tadas Blinda“. Po beveik 40 metų pertraukos nuo originalaus kūrinio atsiradimo nufilmuotas pirmas lietuviškas nuotykinis istorinis veiksmo filmas nepriklausomos Lietuvos istorijoje „Tadas Blinda. Pradžia“.
9. Dievų miškas
Dievų Miškas – trečiasis lietuvio Algimanto Puipos režisuotas filmas, pastatytas pagal Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“. Filme pasakojama apie išskirtinės asmenybės profesorių, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo įkalintas nacių Vokietijos koncentracijos stovykloje, o grįžęs sarkastiškai aprašo Štuthofą.Uždirbęs daugiau nei 650 000 litų, tapo pelningiausiu po valstybingumo atkūrimo sukurtu filmu.
10. Kita svajonių komanda
Filmas nukelia į legendines 1992 m. olimpines žaidynes Barselonoje, kuriose mūsų krepšininkai iškovojo bronzą ir paliko neišdildomą pėdsaką valstybės bei krepšinio istorijoje. Tokių krepšinio žvaigždžių, kaip Šarūnas Marčiulionis bei Arvydas Sabonis vedina, ši olimpinė krepšinio rinktinė Barselonoje pirmą kartą žaidė už Lietuvą. Iš komunizmo pančių ką tik išsivadavusiai mūsų šaliai krepšininkų pergalė tapo simboliniu įrodymu, jog esame verti būti nepriklausomų valstybių žemėlapyje. Lemiamos rungtynės dėl olimpinės bronzos prikaustė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio dėmesį. Juk krepšinio aikštelėje tąkart Lietuva grūmėsi su buvusia Sovietų Sąjunga – šalies engėja nuo 1940 metų.
