Visame pasaulyje nykstant koraliniams rifams, prie Lietuvos krantų po truputį, maždaug 30-ies metrų gylyje, auga kiek kitokie rifai. Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje direktorius Žymantas Morkvėnas papasakojo daugiau apie juos.
„Atrasti giliavandeniai rifai yra išskirtinė saugotina buveinė. Tai yra akmeningo dugno sankaupa. Ant akmenų auga įvairūs dumbliai ir dvigeldžiai moliuskai, kurie yra žuvų ir paukščių mitybinė bazė, o rifai, iš esmės, yra prieglobstis neršiančioms žuvims“, — pasakojo Ž. Morkvėnas.
Giliavandenių rifų polipai auga daug šaltesniame vandenyje negu tropiniai rifų polipai. Jiems nereikia saulės šviesos kaip energijos šaltinio, bet pakanka vandenyje esančių maisto medžiagų, todėl jie gali augti žymiai giliau, net iki 1 km gylio. Baltijos jūra nėra tokia gili, rifai joje įsikūrę 20-30 m gylyje, todėl juose gali maitintis ir žiemojantys paukščiai — ledinės antys, narai, nuodėguliai.
„Paukščiai paneria iki 30 m. Konkrečiai - nuodėguliai“, — sakė direktorius.
Šios buveinės įsikūrusios išskirtinėje Lietuvos ekonominėje zonoje. Jomis eina svarbūs laivybos keliai. Jei teritorijos bus patvirtintos kaip saugotinos, tai jie turės būti pakoreguoti. Ž. Morkvėnas įsitikinęs, kad nuo to geriau bus tik paukščiams.
„Patiems rifams laivyba neturi didelės neigiamos įtakos, tačiau reikia turėti omeny, kad rifai yra mitybinė bazė paukščiams, žuvims ir žinduoliams — ruoniams, o laivyba tikrai trukdo žiemojantiems jūriniams paukščiams. Nedidelė vietinė migracija turi didelę įtaką jiems“, — pasakojo jis.
Jūroje paukščiams tik iš pirmo žvilgsnio saugiau nei žemėje. Nors jūroje nėra nei lapių, nei barsukų, nei kitų plėšrūnų, išgyventi joje sunku. Šaltis, bangos, vėjas iš gyvūnų pareikalauja daug jėgų.
„Paukščiai mūsų vandenyse žiemoja pakankamai ekstremaliomis sąlygomis, bereikalingai švaistoma energija padidina jų mirtingumą ir mažiau paukščių sulaukia pavasario. Praplaukiantys laivai paukščius trikdo. Jie turi pakilti ir nuskristi į kitą vietą. Taip jie tik švaisto energiją. Kiti paukščiai pradeda vengti šių vietų ir rasti naujų mitybinių vietų nėra taip paprasta“ — kalbėjo Ž. Morkvėnas.
Baltijos jūra - viena labiausiai paveiktų eutrofikacijos — žydinčių dumblių. Mirdami jie pūva ir sunaudoja deguonį. Rifuose augantys dumbliai kiek kitokie ir prie šio proceso prisideda kiek kitaip
„Rife auga visai kitokie dumbliai, makro dumbliai. Eutrofikaciją sukelia melsvadumbliai“, — tikslino Ž. Morkvėnas.
Įtariama, kad Baltijos jūroje yra trys tokios teritorijos: Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje, Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos bankoje.