„Žmogui aktualiausia atsikratyti kenkėjų, nes būtent jis ir suskirstė visas rūšis į naudingas ir ne, nors iš tiesų gamtoje viskas vienodai prasminga“, — pastebėjimais dalijosi biologas Andrejus Gaidamavičius.

Daugiausia skaidytojų aptinkama tarp grybų ir bakterijų.  

„Be jų pasaulis jau per keletą metų paskęstų atliekose“, — pabrėžė gamtininkas.

Pašnekovo teigimu, daug skaidytojų yra vabzdžių tarpe. Taip pat ir kitų bestuburių – nuo paprasto mėšlavabalio iki slieko.

Pasak A. Gaidamavičiaus, sanitarais galima vadinti net ir kai kuriuos augalus, ypač tuos, kurie išskiria bioaktyvias, mikroorganizmus žudančias, kraujasiurbius atbaidančias medžiagas, vadinamas fitoncidais.

„Žinomiausia iš tokių sanitarių yra paprastoji pušis. Sergant kvėpavimo takų ligomis patartina išbandyti pasivaikščiojimą po pušyną ar kadagyną“, — patarė biologas.

Prakalbus apie miško sanitarų savybes, kriterijus į kuriuos reikėtų atsižvelgti atrenkant reikšmingiausių trejetuką, specialistas nedvejodamas akcentavo, jog vilkai visai pelnytai vadinami miško sanitarais.

„Labiausiai plėšrūnai, tame tarpe ir vilkai, vertinami dėl to, kad užkerta kelią užkrečiamosioms ligoms, kuriomis serga jų medžiojami gyvūnai. Be to, sergančius gyvūnus vilkai atskiria ir iš kvapo – pakanka jam pauostyti medžio šakelę, kurią prieš tai kramtė sergantis briedis“, - apie vilkų privalumus kalbėjo A. Gaidamavičius.

Biologas pridūrė, jog trichineliozė, pasiutligė ir netgi kiaulių maras yra tos infekcinės ligos, kurių židiniams sunku susidaryti vilkų gyvenamosiose teritorijose, tačiau miško sanitaro dalia vilkui nėra lengva.

„Vilkai nėra atsparūs visoms ligoms kaip kartais manoma. Yra nustatyta, kad iki 70 procentų jų kenčia nuo trichineliozės, kuria užsikrečia nuo šernų. Patys vilkai minėtos ligos toliau neplatina, nes vilkienos niekas nevalgo“, — kalbėjo specialistas.

Anot jo, dėl šių ligų iš vienos vilkiukų vados, kurioje būna iki 8 jauniklių, žiemos sulaukia tik 2, o vidutinė suaugusio vilko gyvenimo trukmė tėra penkeri metai.

„Štai toks yra šio miško sanitaro „darbo stažas““, — sakė biologas.

Antroje vietoje biologas įrašytų kranklius. Tai ypatingus ryšius su vilkais turintys paukščiai.

„Sukdami ratus aplink potencialią auką ir garsiai karksėdami krankliai atkreipia vilkų dėmesį ir šie patraukia į tą pusę. Pasisotinę vilkai maisto likučius palieka krankliams. Tuo kranklių, kaip miško sanitarų, vaidmuo ir būtų pasibaigęs, jeigu ne automobiliai“, — dėstė A. Gaidamavičius.

Pasak gamtininko, yra apskaičiuota, jog net 60 procentų gyvūnų, bandančių kirsti greitkelius, deja, žūva po automobilių ratais.

„Paryčiais, kai automobilių eismas mažas, kažkas šiuos lavonėlius nuo kelio patraukia ir saugiai sulesa. Ir tas kažkas yra kranklys“, — pasakojo A. Gaidamavičius.

Kita vertus, kažkada buvę reti, tik gūdžiausiose giriose aptinkami paukščiai, lygiai kaip ir vilkai, dabar krankliai jau tampa rimta problema pačiai gamtai. Ten kur kranklių labai gausu – sunku išsiperėti kitiems paukščiams.

„Užtenka žvejui pabaidyti antį iš lizdo ir tuoj pat ten prisistatys kranklys“, — kalbėjo pašnekovas.  

Galiausiai specialistas paminėjo skruzdes. Pasak jo, pastarųjų vaidmuo šiek tiek perdėtas.

„Jos nuo seno yra miškininkų saugomos ir globojamos, anksčiau skruzdėlynai būdavo net dirbtinai dauginami. Labiausiai vertinama — rudoji miško skruzdėlė,“ — teigė specialistas.

Gamtininkas tęsė, jog viename skruzdėlyne gali būti šimtai tūkstančių skruzdėlių ir kiekvieną dieną jos sunaikina tūkstančius vabzdžių, kuriuos žmonės priskiria prie kenkėjų. Tačiau akivaizdi šių skruzdžių nauda būna tik spygliuočių miškuose.

„Soduose ir kai kuriuose lapuočių miškuose iš šių skruzdžių, kurios agresyviai gina amarus, daugiau žalos negu naudos. Taigi, miško skruzdėlės gyvenimas yra akivaizdus įrodymas, kad negalima gyvūnų vienareikšmiškai vertinti“, — akcentavo A. Gaidamavičius.