Smulkiųjų paukščių — kregždžių, devinbalsių, pečialindų Lietuvoje mažėja labai dideliais tempais. Ornitologų skaičiavimais, per 20 metų jų populiacija sumažėjo daugiau nei 3 kartus.
Populiarinantis paukščius atbaidančias priemones Aurimas Galinis tikina, kad kylantys stikliniai dangoraižiai taip pat prisideda prie to. Pašnekovas tikino, kad paukščiai gali dviprasmiškai vertinti situaciją ir tokiu būdu patekti į savotiškus spąstus.
„Vienu atveju paukštis lange mato atsispindintį vaizdą ir jį suvokia kaip natūralų aplinkos elementą. Stikle gali atsispindėti vaizdas esantis prieš langą ir jeigu tai yra natūralūs aplinkos objektai: medžiai, krūmai ar panašiai, tuomet tarp jų įprastai visada egzistuoja tarpas, pro kurį paukštis mano praskrisiąs, tačiau tai tėra apgaulė“, — dėstė jis.
A. Galinis pridūrė, jog dėl tokios priežasties ir atsitrenkiama į stiklą. Siekiant apsaugoti paukščius, augalus derėtų sodinti tik namo kampuose.
„Žūčių skaičius atsitrenkus į pastatus didesnis, jei aplinka gausiai apželdinta. Nieko stebėtino, kad joje laikosi gausesnis paukščių būrys. Tokiose vietose stiklai turėtų būti kuo labiau pastebimi skrajūnams. Mažiau apželdintoje aplinkoje paukščių netekčių pasitaiko rečiau“, — kalbėjo žinovas.
Pasak pašnekovo, analizuojant kitą atvejį, paukštis langą supranta kaip laisvą atvirą erdvę tarp esančių sienų ir bandydamas ja pasinaudoti vėlgi pakliūna į spąstus.
A. Galinis teigė, kad įvairių statinių modernumas tiesioginės įtakos paukščių žūčių skaičiui neturi, išskyrus stiklo plotą.
„Kuo daugiau aplinkos jis atspindi, tuo vaizdas lange tampa labiau apgaulingas“, — svarstė paukščių apsaugos entuziastas.
Viena efektyviausių ir lengviausiai įgyvendinamų paukščių populiacijų apsaugos priemonių yra lipdukai. Jie klijuojami ant pastatų langų.
„Klijuojant paukščių siluetus ant langų galima padėti daugeliui paukščių rūšių“, — kalbėjo A. Galinis.
Paklaustas kodėl pasirenkami būtent plėšriųjų paukščių, tokių kaip vištvanagio, paukštvanagio, sakalo siluetai, pabrėžė, jog plėšrūno siluetas veikia paukščio elgesį skatindamas jo budrumą.
„Pastebėjęs plėšrūną, jį supranta kaip galimą pavojų, todėl siluetų klijavimas veiksmingesnis neplėšraus būdo paukščių rūšims. Taip pat pastebėta, kad sparnuočių žūčių skaičius padidėja sezoniškai, kuomet iš lizdų išskrenda jaunikliai, turintys kur kas mažiau patirties negu suaugėliai, tad jiems stiklas dažniau tampa spąstais“, — paminėjo jis.
Kalbėdamas apie pastatus, kurių fasadinė dalis pasižymi nemažais stiklo plotais, A. Galinis akcentavo, kad kaip alternatyvą siluetams galima naudoti specialiai paukščiams sukurtą draugišką stiklą.
„Štai plėšrūnų siluetai ne visuomet dera su įmantraus fasado elementais, juolab tai keičia ir eksterjerą bendrame kontekste, todėl mano manymu, aukštuminius pastatus administruojančios kompanijos, nelabai noriai linkusios spręsti šią problemą langus užpildant siluetais“, — mintimis dalijosi pašnekovas.
Kita vertus, kartais spalvoti siluetai netgi papuošia patalpas.
„Užklijavus geros kokybės lipduką, esant patalpoje matomas realistiškas atskrendantis paukštis. Tam skirti lipdukai turi tą patį spalvotą paukščio vaizdą iš abiejų stiklo pusių, klijuojant pastaruosius iš bet kurios lango pusės“, — dėstė A. Galinis.