Tikslas - atnaujinti 1000 daugiabučių

Vasara ritasi į pabaigą, o su pamažu besitraukiančia šiluma ne vienas Lietuvos gyventojas niūriai prisimena didžiules sąskaitas už šildymą. Ne paslaptis, kad senų daugiabučių gyventojams jos ne tik paplonina piniginę, bet dažnai neatneša ir taip trokštamos šilumos.

Norėdami spręsti šias problemas vis daugiau lietuvių ryžtasi daugiabučių namų modernizacijai. 2014 m. – patys aktyviausi per visą beveik 10 metų renovacijos laikotarpį. Šiuo metu Lietuvoje renovuojama apie 600 fiziškai ir morališkai nusidėvėjusių daugiabučių, o iki 2015 m. pabaigos naujam gyvenimui tikimasi prikelti ne mažiau kaip 1000.

Siekiant pateikti gyventojams kuo daugiau informacijos, apžvelgti renovacijos procesus Lietuvoje iš skirtingų perspektyvų, pakalbinti ne tik politikus, ekspertus, bet ir paprastus gyventojus, startavo specialus projektas „1000 renovuotų daugiabučių“.

Daugiabučių namų renovacija ne tik suteikia jų gyventojams galimybę sutaupyti ilguoju laikotarpiu, bet ir prisideda mažinant bendrą valstybės sunaudojamos energijos kiekį, gerina senų daugiabučių estetinę išvaizdą, suteikia gyvenantiems juose daugiau kasdienio komforto.
N. Mačiulis

Baigiantis projektui siūlome sužinoti, ką apie renovaciją Lietuvoje galvoja Premjeras Algirdas Butkevičius, o taip pat – kaip pamatuoti renovacijos naudą siūlo grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Svarbiausia – nesustoti

Premjeras A. Butkevičius renovacijos proceso rezultatais ir institucijų darbu nenusivylė. Svarbiausia, Vyriausybės vadovo nuomone, nesustoti ir tęsti pradėtą procesą, taisant pastebėtas klaidas.

Algirdas Butkevičius

„Per praėjusius dvejus metus renovacijos srityje pasiekėme gerokai daugiau nei prieš tai per septynerius. Manau, kad visos į procesą įtrauktos institucijos – Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Būsto energijos taupymo agentūra, savivaldybės – dirbo ir stengėsi maksimaliai. Vis dėlto, Lietuvoje senos statybos daugiabučių namų yra apie 30 000, tad pasidžiaugus rezultatais, reikia pasiraitoti rankoves ir neaptingti“, – teigė jis.

Premjeras pasidžiaugė, kad yra savivaldybių, kuriose darbai įsibėgėjo visu pajėgumu, o iššūkiu tapo ne pasyvumas ir pesimizmas, bet bandymas rasti darbininkus, galinčius įveikti tokį didelį kiekį renovacijos projektų.

Kita vertus, ne visi – pirmūnai, tad Lietuvos renovacijos žemėlapyje dar plyti baltų dėmių. Pavyzdžiui, Skuodo, Kalvarijų, Kazlų Rūdos savivaldybėse renovuotų namų nerasime, o reikalai juda itin lėtai.

„Mano nuomone, renovacija yra svarbi ne tik Valstybei, nes galėsime daug sutaupyti ir įgyvendinti svarbius energetikos bei aplinkosaugos tikslus. Tai naudinga pirmiausia taupančiam žmogui, taip pat ir atskiriems miestams, kurie taps gražesni, malonesni jaunoms šeimoms. Kaip jau esu sakęs, nepamirškime, kad renovacija kilstels mūsų BVP ir sumažins mūsų priklausomybę nuo energijos importo – naudą pajusime visi“, – apie renovacijos privalumus svarstė premjeras A. Butkevičius.

Nauja kategorija būsto rinkoje

Kad renovacijos poveikis yra daugialypis, o naudą vienaip ar kitaip pajunta įvairūs visuomenės segmentai, sutinka ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

„Daugiabučių namų renovacija ne tik suteikia jų gyventojams galimybę sutaupyti ilguoju laikotarpiu, bet ir prisideda mažinant bendrą valstybės sunaudojamos energijos kiekį, gerina senų daugiabučių estetinę išvaizdą, suteikia gyvenantiems juose daugiau kasdienio komforto. Pastarieji veiksniai yra ne mažiau svarbūs nei sumažėjusios išlaidos šildymui. Nors nelengva nustatyti jų finansinę vertę, ji atsiskleidžia tada, kai būstą renovuotame name nusprendžiate parduoti“, – teigė ekonomistas.

Tikrai ne kiekvienas, renovavęs savo būstą, pakels jo vertę 30 procentų. Nekilnojamojo turto vertė priklauso visų pirma nuo ekonominės regiono ar miesto galios. Regione, kuriame yra darbo vietų, gerai išvystytas paslaugų sektorius, pramonė, būstas turės didesnę vertę. Čia renovacija atsipirks greičiau. Apmirusiuose Lietuvos regionuose ta vertė nebus didelė net ir po renovacijos.
R. Dargis

Pasak N. Mačiulio, renovuoti daugiabučiai yra nauja kategorija būsto rinkoje – tarpinis variantas tarp senų ir naujai statytų namų. Dėl savo kainos ir kokybės santykio ši kategorija gali tapti patrauklia alternatyva nemažam pirkėjų segmentui – nenorintiems gyventi fiziškai nusidėvėjusiame name, tačiau tuo pačiu neįkandantiems į naujos statybos būsto kainas.

„Yra ir šalutinių efektų – didelis renovacijos mastas kelia statybų sąnaudas, o tai reiškia, kad gali brangti ir naujos statybos namai. Kita vertus, kalbant apie išaugusį renovacijos mastą vertėtų pripažinti, kad tikrai ne visus namus apskritai verta modernizuoti. Kai kurie sovietinės statybos namai beveik pasiekę avarinę būklę, o namo apšiltinimas – menka paguoda, jeigu namas supelijęs, surūdijusiais vamzdžiais ir trupančiomis pertvaromis. Žinoma, tokių namų griovimas nebūtų lengvas pasirinkimas – reikėtų pasukti galvas, kur iškeldinti gyventojus, kaip finansuoti kainų bei vertės skirtumus ir t.t.“, – svarstė N. Mačiulis.

Regionuose – šviesesnė ateitis

Grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis neabejoja, kad daugiabučių renovacija – didelės reikšmės valstybinis projektas, svarbus ir didmiesčiams, kuriuose plyti niūrūs sovietiniai kvartalai, ir sunkiau besiverčiantiems Lietuvos regionams.

„Statybų sektorius ekonominės krizės metu labai smarkiai nukraujavo – daugiau nei 50 tūkst. žmonių neteko darbo. Šiuo metu įsibėgėjanti renovacija yra itin imli darbo jėgai, tad į statybų sektorių ji gali įnešti ženklų pagyvėjimą. Regionams tai – ypač svarbus socialinis projektas. Kalbu ne tik apie naujas darbo vietas, bet ir apie teigiamą naudą savivaldybių biudžetams“, – teigė R. Dargis.

Robertas Dargis

Jo nuomone, žalia šviesa renovacijai buvo uždegta 2013 m. valstybei labai aiškiai iškėlus renovaciją tarp svarbiausių savo prioritetų.

„Valdžios institucijos per praėjusius porą metų padarė progresą. Buvo inicijuota daug konkursų, visų pirma skirtų energijos vartojimo analizei ir auditui, projektavimo darbams vykdyti. Taip buvo atrinkti daugiausiai energijos vartojantys namai, numatyta, kaip jie bus renovuojami. Tai – didelis darbas“,– sakė R. Dargis.

Tuo tarpu renovacijos naudą pamatuoti bandantiems gyventojams R. Dargis siūlo mąstyti rinkos ekonomikos kategorijomis.

„Tikrai ne kiekvienas, renovavęs savo būstą, pakels jo vertę 30 procentų. Nekilnojamojo turto vertė priklauso visų pirma nuo ekonominės regiono ar miesto galios. Regione, kuriame yra darbo vietų, gerai išvystytas paslaugų sektorius, pramonė, būstas turės didesnę vertę. Čia renovacija atsipirks greičiau. Apmirusiuose Lietuvos regionuose ta vertė nebus didelė net ir po renovacijos“, – žvelgti kritiškai siūlė jis.

R. Dargio teigimu, aktyvus savivaldos dalyvavimas labai svarbus, jei norime, kad renovacijos procesas būtų jautresnis minėtai regionų specifikai.

„Yra miestų, kuriuose gyventojų sumažėjo trečdaliu, tad dalis infrastruktūros yra nebereikalinga. Ir yra daugiabučių, kuriuose likę mažai gyventojų, o ir tie – senyvo amžiaus arba socialiai remtini. Tokių vietų arba nereikia renovuoti, arba renovuojant nereikia per daug investuoti į brangias technologijas. Turime atsižvelgti į konkretaus miesto, jo rajono, arba regiono ateities perspektyvas. Taigi, svarbiausia ne milžiniškos investicijos į renovaciją, o savivaldybių gebėjimas manevruoti ir tas lėšas efektyviai panaudoti“, – svarstė R. Dargis.