Nors raškančių renovacijos vaisius dar nėra daug, Lietuvos žmonių požiūris į daugiabučių modernizavimą keičiasi teigiama linkme. Rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra šį pavasarį atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 proc. daugiabučių gyventojų jau planuoja renovaciją. O juk tik prieš metus privalomai renovacijai nepritarė net 4 iš 10 žmonių.
Apie tai, kodėl renovacija neatrodo tokia baisi – iš pačių gyventojų lūpų.
Sąskaitos už šildymą – iki penkių kartų mažesnės
Vilnietis Silvestras Staliūnas, Lazdynų g. 2 A stovinčio daugiabučio gyventojas, jau spėjo pasidžiaugti renovacijos nauda. 32 butų namas buvo apšiltintas naudojant naujausias technologijas, taip pat buvo atnaujintas ir apšiltintas stogas, pakeisti langai, vamzdynai, sutvarkyta ventiliacijos sistema, balkonai.
„Rezultatą pavadinti tik geru būtų per kuklu, nes jis – tiesiog puikus. Lyginant su šalia esančiais nerenovuotais namais, mūsų sąskaitos už šildymą šaltuoju metų laiku buvo nuo trijų iki penkių kartų mažesnės. Susiremontavome ir laiptines, kartu su kitais gyventojais sutvarkėme aplinką. Viską norėjome daryti solidariai ir dabar visi džiaugiamės gražiu namu ir aplinka“, – pasakojo S. Staliūnas.
Jis neslėpė, kad paprasta nebuvo – reikėjo surinkti daug informacijos, vyko aktyvūs pokalbiai, susitikimai su namo gyventojais. Nors atsirado išsiskiriančių nuomonių, palaipsniui dėl visko pavyko susitarti, o sprendimai buvo priimti vienbalsiai.
Renovacijos rezultatais nenusivylė ir klaipėdietis Apolinaras Špečkauskas. Kretingos g. esantis 61 daugiabutis, kuriame jis gyvena, renovuoti bus baigtas šią vasarą, tačiau dalis namo gyventojų dar rudenį spėjo pasidžiaugti iki trijų kartų mažesnėmis šildymo sąnaudomis.
„Natūralu, kad prieš apsispręsdami apie renovaciją girdėjome ir gero, ir blogo. Pastebėjau, kad vėliau renovuotuose namuose pasitaiko mažiau klaidų – žmonės pasimoko, geriau įsisavina naujas technologijas. Ir pas mus nedidelių statybinių nesklandumų pasitaikė, bet jie nebuvo esminiai“, – teigė A. Špečkauskas.
Renovacija gelbsti ir nuo pelėsio, ir nuo graffiti
Mažesniuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas vyksta net sparčiau nei didmiesčiuose. Geras pavyzdys – Jonava. Šiai savivaldybei dėl nedarbo lygio ir kitų socialinių kriterijų buvo suteiktas probleminės teritorijos statusas, tačiau su daugiabučių renovacija jonaviečiai tvarkosi puikiai.
„Renovacijai ruošėmės beveik tris metus, visi namo gyventojai pribrendo šiems pokyčiams. Per tuos metus visokių bėdų buvo – reikėjo ieškoti pigesnių rangovų, nes smarkiai kilo darbų kainos, darbai užtruko, procesą stabdė biurokratiniai reikalai. Namo pirmininkui tenka ištisas savaites rengti ir derinti dokumentus“, – patirtimi dalijosi Stela Glauzerienė, A. Kulviečio g. 13 A daugiabučio gyventoja.
Ji neslepia, kad žmones neramino ir visur Lietuvoje sklandančios istorijos apie prastą rangos darbų kokybę.
S. Glauzerienės teigimu, jų daugiabutis išsiskiria savo demografine sudėtimi – dauguma gyventojų yra jauni, 30-55 metų amžiaus, dirbantys, o kompensaciją už šildymą gauna tik keli butai. Tuo tarpu bendra tendencija, pastebima Lietuvoje, yra itin spartus sovietinės statybos daugiabučių gyventojų senėjimas.
Galbūt dėl šios priežasties A. Kulviečio g. 13 A namo gyventojai ne tik sklandžiai susitarė dėl renovacijos poreikio, bet ir pasirinko brangesnį variantą. Modernizuojant daugiabutį bus įrengti pažangūs šilumos siurbliai, kolektorinė šildymo sistema, ventiliuojamas fasadas, uždengtas naujas stogas, o pirmąjį aukštą nuo graffiti mėgėjų saugos specialios plokštės.
Jei draugą nelaimėje, tai kaimyną – per renovaciją pažinsi
Kad su gyventojais reikia daug ir nuoširdžiai kalbėti, diskutuoti, kartu spręsti problemas, sutinka ir Šilalės Kovo 11-osios g. 14 daugiabučio gyventojas. Solidarūs kaimynai – didelė jėga, ypač tais atvejais, kai administruojančios įmonės, rangovai, ar techniniai prižiūrėtojai darbą daro atsainiau. Vis dėl to dėl kalbų nereikėtų pamesti darbų.
„Mes dėl renovacijos sprendėme balsų dauguma, 50 proc. ir 1 gyventojas turėjo pasisakyti „už“. Siekti visų pritarimo – beveik neįmanomas dalykas, atsiranda žmonių, kurie aklai prieštarauja, nepasitiki. Dėl to neprivalo kentėti visas daugiabutis“, – teigė Šilalės gyventojas.
Vardo atskleisti taip pat nepanorusi Klaipėdos gyventoja pasakojo, kad jiems reikiamą parašų kiekį pavyko surinkti tik iš trečio karto.
„Prieš renovaciją reikėjo surinkti labai daug informacijos, bendrauti su visais kaimynais, tačiau žmonių, kurie nepabijo imtis iniciatyvos, neretai niekas neįvertina. Renovacijai reikia laiko ir pastangų – ieškoti, domėtis, klausti. Tačiau ne visi tą daro, todėl atsiranda ir didelės baimės akys, ir neargumentuotas pyktis“, – apie sudėtingus kaimynų santykius pasakojo klaipėdietė.
Jos teigimu, ne mažesnį galvos skausmą kėlė ir atsainūs statybininkai, kurie vėluodavo atlikti darbus, dažnai taisydavo padarytas klaidas, nenorėdavo prisiimti atsakomybės.
„Sprendžiant šias problemas mums labai padėjo administruojanti įmonė ir savo darbą kruopščiai vykdęs techninis prižiūrėtojas. Nepaisant visų sunkumų, tikrai nesigailime, kad ryžomės renovuoti namą“, – teigė moteris.
O štai Jurbarko Doneliačio g. 30 daugiabučio gyventojams dėl piktų kaimynų renovacija kol kas išlieka tik viltimi.
„Pas mus nėra daug nusiteikusių neigiamai, tačiau tie, kurie nusiteikę, prieš renovaciją kovoja iš peties. Žmonių argumentai paprasti – jie nenori mokėti savo pinigų. Tiesa, mūsų daugiabutis spėjo papulti tarp tų, kuriems Valstybė padengia net 40 proc. renovacijos išlaidų. Be to, kai kurie prieštaraujantys gauna kompensacijas už šildymą, tad renovacija jiems nekainuoja“, – žmonių mąstymo vingrybėmis stebėjosi jurbarkietė.
Jonavos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Lineta Jakimavičienė pripažįsta, kad kaimynų kovos – dažnai pasitaikanti ir sunkiai sprendžiama renovacijos problema.
„2013 m. vykdytas Kauno technologijos universiteto tyrimas parodė, kad labiausiai pritarimas renovacijai susijęs su socialine padėtimi – tarp gaunančių kokias nors socialines išmokas net 51,4 proc. nepritarė privalomai renovacijai. Tačiau juk neretai tokiems asmenims renovacijos išlaidos yra kompensuojamos valstybės. Paradoksalu, bet kartais koją pakiša ir per didelis aktyvumas – žmonės dar investicijų plano rengimo metu prašo parodyti, kaip ir kas bus suprojektuota iki menkiausio varžtelio, tiksliai įvardyti rangovą ir darbų kainą“, – teigė L. Jakimavičienė.
Pasak jos, gyventojai supažindinami su projektuotojais ir rangovais tik po to, kai yra priimtas sprendimas renovuoti namą, pasirinktos renovacijos priemonės ir įvykdyti viešieji pirkimai.
„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, tarp kurių labiau smulkmeniški gyventojai dažnai ir pasiklysta, renovacija sužlunga net dėl namo spalvos“, – dėstė L. Jakimavičienė.
