Daugiabučio gyventojai, savo kaimynus paverčiantys įkaitais

Palanga ir Anykščiai – renovacijos pirmūnai, nušluostantys nosį daugeliui miestų. DELFI klausia šių merų, kaip jiems tai pavyko ir prašo duoti patarimų renovacijos atsilikėliams. Palangos miesto meras sakė, kad miestelėnus modernizuoti namus skatina 20 proc. išauganti turto vertė, o Anykščių vadovas paminėjo, kad pagrindinė renovacijos priežastis – vidutiniškai 1000 Lt per sezoną sumažėjusios sąskaitos už šildymą.

Pagrindinis trukdis – renovacijai nepritariantys gyventojai

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius pripažino, kad renovacija iš pradžių nėjo kaip per sviestą. Iki 2013 metų visame mieste buvo renovuotas tik vienas daugiabutis. Bet šiais metais įvyko tikras proveržis – šiuo metu atnaujinama net 15 daugiabučių. Kelių namų modernizavimo darbai jau beveik baigiasi. „Be to, yra parengta 12 investicinių planų kitam etapui, o 15 investicinių planų jau baigiama rengti. Per porą metų tikimės labai daug padaryti. Iš pradžių neprognozavome tokio bumo“, - sakė rajono vadovas.

Anot jo, jei renovacijos procesas ir toliau vyks tokiu pat greičiu, iki 2020 m., tikimasi, bus renovuoti visi Anykščių daugiabučiai namai. Visgi prakalbus apie renovacijos stabdžius, pašnekovas paminėjo vieną esminių – modernizavimui besipriešinantys gyventojai. „Paprastai vyresni žmonės į bet kokias naujoves žiūri įtariai. Jie sako: kiek čia man liko – paskui vaikams ir anūkams liks skola. Nepaisant to, bandant pakeisti šį požiūrį mes dedame labai daug pastangų. Ir mums pavyko įrodyti, kad namo renovacija reikalinga“, - teigė meras.

Paprašius įvardyti pagrindines renovaciją Anykščiuose išjudinusias priežastis, S. Obelevičius įvardijo tris: „Pirma, labai gerai, kad renovacijos procesas buvo perduotas savivaldai. Tada mes turime daugiau galių. Antra, buvo labai teisingi politiniai sprendimai, kad iš renovacijai besipriešinančių asmenų gali būti atimamos kompensacijos už šildymą. Ir trečia, labai gerai, kad žmonėms nereikia tiesiogiai kreiptis į bankus. Šią sritį kuruoja namų valdytojas. Tai svarbu, nes žmonės labai bijo bankų ir nenori su jais turėti jokių reikalų. Po šių pokyčių renovacija iš karto pajudėjo.“

Per sezoną sutaupo 1000 Lt

Vis dėlto, meras linkęs manyti, kad nieko nebūtų, jei žmonės nepajustų ekonominės naudos. Pašnekovas sakė, kad renovuoto namo gyventojai per šildymo sezoną nemažai sutaupo. O tai yra geriausia renovacijos reklama.

„Anykščiuose viena didžiausių šildymo kainų Lietuvoje, nes mes tik dujas naudojame. Tai yra viena iš renovaciją skatinančių priežasčių. Buvo tokių „kiaurų“ namų, kur žmogus už trijų kambarių butą mokėjo 1000 litų per mėnesį. O po renovacijos gyventojai daugiau nei du kartus už šildymą moka mažiau. Ir šildymo sezoną jie pradėjo lapkričio 1 d., kai nerenovuoti namai šildyti pradėti jau nuo spalio vidurio. Jei žmogus per mėnesį mokėjo 350 Lt, tai po renovacijos – tik 150 Lt. Per sezoną tikrai 1000 Lt galima sutaupyti. Ir dar vienas pliusas – gyveni atnaujintame name“, - pliusus vardijo Anykščių rajono vadovas.

Kita problema, stabdanti renovacijos procesą, – įsiskolinusios šeimos. Rajono meras sakė, kad dėl jų namo modernizacija neįmanoma, kadangi bankai į tai žiūri įtariai. Todėl kaimynai prašo savivaldybės įsiskolinusius gyventojus kuo greičiau iškeldinti. „Yra kelios prasiskolinusios šeimos, dėl kurių likę gyventojai lieka tarsi įkaitais. Jie pyksta, kodėl tokie skolininkai neiškeliami. Tačiau šis procesas yra labai lėtas. Jei skolininkų nebūtų, dar daugiau namų sulauktų renovacijos“, - aiškino S. Obelevičius.

Visgi gražėjančiu miesto veidu besidžiaugiantis meras sakė, kad didžioji gyventojų dalis renovaciją sutinka noriai. Yra namų, kurių visi gyventojai pritarė renovacijos procesui. Paprašius patarimo, padėsiančio kitoms savivaldybės pasiekti lūžio tašką, Anykščių meras pirmiausia paminėjo, kad labai daug kas priklauso nuo savivaldybės iniciatyvumo. „Tai yra mūsų savivaldybės daugelio metų darbas. Tam reikėjo daugybės susitikimų su gyventojais. Prireikė 10 metų, kol ėmė matytis rezultatas. Čia yra juodas darbas. Reikia pasakyti gyventojams, kad kol gauname Europos Sąjungos paramą, ją reikia griebti. Vėliau ta parama bus tik simbolinė“, - patarė Anykščių rajono meras.

Palangoje po renovacijos 20 proc. paauga turto vertė

Palangiškiai taip pat labai vikriai įsisuko į renovacijos procesą. Įdėmūs populiaraus kurortinio miesto lankytojai daugelyje vietų gali pastebėti statybų pastolius. Kaip DELFI teigė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, pirmuoju renovacijos etapu mieste bus atnaujinta 16 daugiabučių, o antruoju etapu tikimasi atnaujinti 58 daugiabučius.

„Dėl šių namų atnaujinimo yra pasirašyta Savivaldybės administracijos ir Aplinkos ministerijos sutartis. Minėtiems namams jau parengti investiciniai planai, šiuo metu vyksta investicinių planų viešas pristatymas gyventojams“, - paaiškino meras, pridėjęs, kad Palangoje iš viso yra apie 220 daugiabučių.

Jo teigimu, renovacijos darbai dalyje daugiabučių pradėti balandį. Pirmieji aštuoni daugiabučiai bus atnaujinti dar šiais metais, likusieji aštuoni, įtraukti į pirmąjį renovacijos etapą, – iki 2015 m. spalio mėnesio. Kalbant apie antrąjį renovacijos etapą, gyventojams pritarus investiciniams projektams, bus kreipiamasi į banką dėl sutikimo suteikti paskolą, tuomet bus perkami projektavimo ir rangos darbai. Renovacija turi būti baigta iki 2015 m. pabaigos.

Kas buvo sunkiausia dar tik įsisiūbuojant daugiabučių renovacijai? Š. Vaitkus DELFI atskleidė, kad įgyvendinant pirmąjį renovacijos etapą sudėtingiausia buvo parinkti rangovą – konkursas įvyko ne iš pirmo karto. Taip pat investiciniuose planuose būta kvadratūros neatitikimų su faktiniais kiekiais.

Pasidomėjus, kaip miesto gyventojus pavyko įkalbėti renovuoti savo daugiabučius, meras tikino, kad sunku nebuvo, kadangi gyventojams patrauklios pasirodė turto vertintojų prognozės: „Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, Palangoje renovuoto seno daugiabučio vertė pakyla maždaug 20 proc. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko gyventojai nori atnaujinti savus namus. Kita, ne mažiau svarbi priežastis, be abejonės, yra ekonomija – renovuotų daugiabučių gyventojai pajus ekonominę renovacijos naudą prasidėjus šildymo sezonui.“

Palangos meras kaip ir Anykščių vadovas tikino, kad pagrindinis sėkmės receptas – nuolatinis bendravimas su gyventojai. Anot jo, be to nieko nebūtų.

Prasidėjus renovacijos procesui labai svarbu užtikrinti darbų kokybę. Tačiau meras atkreipė dėmesį, kad esminių skundų iš gyventojų negaunama, o ir atsakingos institucijos didelių trūkumų nenustato. „Darbo kokybę, kiekius ir medžiagiškumą tikrina techninis prižiūrėtojas. Valstybinės statybos inspekcijos specialistai jau tikrino keleto renovuojamų daugiabučių darbų kokybę, ir ypatingų pastabų nepateikė. Renovuojamo daugiabučio gyventojai taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese. Tai yra labai svarbu“, - teigė Š. Vaitkus.

Miestai pirmūnai suprato, kad daugiabučių renovacija neatsiejama nuo Europos Sąjungos investicijų. Jas įsisavinus gražėja mūsų miestai.