Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovai aiškino, kad nauja teritorija būtų reikalinga ir pačiam uostui, kuriam labai trūksta laisvų teritorijų dėl greta veiksiančio Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGD), ir net Kuršių nerijai. Mat pusiasalyje būtų galima pratęsti vandentiekį ir sumontuoti hidrantus, kurie būtų naudojami miškų gaisrams gesinti. Be to, ji būtų naudinga aplinkosauginiu aspektu – tarnautų kaip užtvara, kuri neleistų sūriam vandeniui plūsti į marias.

E. Paplauskis apie tokius uostininkų planus nebuvo girdėjęs, tačiau jie jam buvo labai ne prie širdies.

„Be rimtos mokslinės analizės, be jokio poreikio nereikėtų daryti grandiozinių pseudo projektų ir taip spręsti savo ekonominių problemų. Nesu matęs rimtų publikacijų, kad tokių priemonių reikėtų“, – pasakojo ekologas.

Sūrėjančiu Kuršių marių vandeniu nepatenkinti ir verslininkai. Toks vanduo gena žuvis į Rusijai priklausančią marių dalį, kur jie jas išgaudo. Barjero visai norėtų ir jie, tik įdomi detalė – toks barjeras jau šimtus metų stovi.

„Ties Kiaulės nugara yra natūralus gamtinis barjeras sūriam vandeniui – slenkstis, vadinamas Kakta. Statant SGD ir darant uosto gilinimo darbus buvo patikinta, kad šis natūralus barjeras nebus pažeistas. Suklusčiau išgirdęs apie tokius planus. Tai kelia įtarimų, kad nebūtinai bus sveika ir neturėtų tokiais būdais būti sprendžiama problema, kur dėti gruntą“, – sakė E. Paplauskis.

Ekologas paaiškino, kad sūraus vandens marių žiotyse visada buvo ir bus, bet kuo labiau uostas yra gilinamas, tuo toliau į marias patenka sūrus vanduo. Kakta neleidžia šiam procesui būti labai drastiškam, todėl ekologui atrodo, kad nereikėtų skubėti su tokiais projektais. Uostininkų teigimu, laiku sutvarkius dokumentus, sala pusiasaliu virstų jau po penkerių metų.

„Tai ekoinžinerijos reikalai. Tik rimti Lietuvos mokslininkai, poveikio aplinkai vertinimas galėtų pasakyti, ar tai turėtų efektą. Čia negali jokie mėgėjai diskutuoti, čia rimtų mokslininkų darbas. Man dabar peršasi mintis, kad ne nuo tos pusės sprendžiama problema“, – sakė jis.

Sujungus salą su žemynu atsirastų ir kitų problemų. Šiuo metu Kiaulės nugaroje karaliauja paukščiai. Sala jiems saugi oazė nuo žmonių ir plėšrūnų. Kitos tokios vietos Kuršių mariose paprasčiausiai nėra.

„Sujungus salą su žeme, būtų sunaikinta paukščių perimvietė. Kai buvo kalbama apie dujų terminalo statybą, jei būtų tekę sunaikinti salą, būtų reikėję statyti dirbtines salas paukščių perėjimui, nes jų Kuršių mariose trūksta. Paukščiai nebeperėtų jei ir sala virstų pusiasaliu – daug daugiau patektų plėšrūnų ir ji būtų automatiškai sunaikinta“, – pasakojo E. Paplauskis.