Gegužės 4-osios vakarą tokį reginį miškelyje šalia Lizdeikos gatvės pamatė DELFI žurnalistas. Iš lietaus vandens išleidėjo su vandeniu dribo ir putos.
Kitą rytą, nusiuntus nuotraukas į Vilniaus aplinkos apsaugos departamentą, sureaguota buvo žaibiškai, tačiau į vietą nuvykę pareigūnai jokio putų pėdsako nerado.
Pareigūnų atsakymas netgi šiek tiek nustebino. Pirma jų versija buvo, kad žurnalistą suklaidinti galėjo nuo gatvių nuplautos žiedadulkės – jos taip pat gali suputoti.
„Vos gavęs informaciją išvykau jos patikrinti. Nieko neradau, tai galvojau tiesiog nuo kelio nuplautos žiedadulkės suputojo, nes vanduo buvo švarus, jokių putų nebuvo nė ženklo“, – kalbėjo Vilniaus aplinkos apsaugos departamento vyriausias specialistas Algimantas Urbonas.
Visgi, vėliau gavęs ir filmuotą medžiagą akimirksniu persigalvojo.
„Jokios žiedadulkės taip negalėjo suputoti. Mačiau, kameros nepagailėjote, pamerkėte po vandeniu – vanduo buvo purvinas. Dabar vanduo ten bėga švarus“, – sakė jis.
Anot specialisto, tai neabejotinai buvo kažkurios įmonės valymo priemonės.
„Teršėjus atseksime pagal vamzdžius tikrai, bet nieko jiems negalėsime padaryti. Tam reikia vietoje paiimti mėginį“, – klabėjo vyriausiasis specialistas.
A. Urbonas sakė, kad neužtenka filmuotos medžiagos. Nebus įrodymu, nors aišku, kad gamtai žala buvo padaryta.
„Neaišku ten kokios buvo putos, kokia jų sudėtis, bet kad vienas ar kitas komponentas kenkia – tai šimtas procentų“, – sakė jis.
Anot jo, dėl cheminių medžiagų žūva smulkūs mikroorganizmai, mikroflora, bet be laboratorinių tyrimų tiksliai įvardinti žalos neįmanoma.
Pranešti gali kiekvienas
Aplinkos vicemininistras Almantas Petkus teigė, kad teršėjai šiuo metu įstatymuose turi per daug skylių, kad išlįstų nenubausti.
„Siekiame supaprastinti procedūras, nes neretai inspektorių darbas nueina veltui. Jei inspektorius surašo nurodymus, kurie privalo būti padaryti, teisme užginčijus juos, jie nustoja galioti iki teismo proceso pabaigos. Taip galima metų metus vilkinti ir nurodymų nevykdyti“, – kalbėjo viceministras.
Jau kuris laikas galioja svarbūs inspektorių darbą lengvinantys pakeitimai, tačiau dar ne visi žmonės apie juos žino.
„Jau du mėnesius apie vykdomą gamtos teršimą galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai galima daryti bet kuriuo paros metu, bet kokią dieną, tačiau reikia laiko, kad žmonės įprastų tai daryti“, – sakė jis.
Švara irgi kenkia
DELFI primena, kad valymo priemonės ne tik švarina, bet ir teršia, o nukenčia ne tik lokalūs mikroorganizmai. Teršia ne tik stambios įmonės, kaip šiuo atveju, bet ir kiekvienas mūsų, naudodamas nepamatuotai daug švaros priemonių. Net paprasto, kasdien naudojamo indų ploviklio poveikis jaučiamas globaliai, o ypač mūsų Baltijos jūroje.
Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o vietomis deguonies kiekis joje toks mažas, kad negali gyventi nei žuvys, nei augti augalai. Dėl to kalti fosfatai ir kiti fosforiniai junginiai.
Daugiausiai jų į upes, o po to į jūrą, pakliūva dėl žemdirbystėje naudojamų trąšų, bet taip pat didžiuliai jų kiekiai patenka su buitinėmis nuotekomis.
Į valymo priemonių sudėtį įeina fosfatai ir kiti fosforiniai junginiai, kuriais „praturtinta“ Baltijos jūrą pradeda žydėti. Suveša dumbliai, bet tik mirę jie pradeda daryti didžiausią žalą.
Pūvančių dumblių kvapas ne tik riečia pajūrio poilsiautojų nosis. Pūvant dumbliams sunaudojama deguonis, o tai kenkia Baltijos jūros žuvims bei augmeniją. Pūvantis dumbliai sunaudoja deguonį, tad visoje Baltijoje yra teritorijų, kurių bendras plotas kaip Lietuvos, kur negalima jokia gyvybės.