Dar neseniai žvejai, teigdami, kad yra apiplėšinėjami ruonių, bandė legalizuoti ruonių medžioklę, todėl pirmiausia akys ir krypsta į juos.
Klaipėdos jūrų muziejaus vyriausias biologas Arūnas Grušas teigia, kad ruoniai žūva dėl kelių priežasčių, o labiausiai dėl žmonių veiklos. Anot jo, gyvūnai įsipainioja į žvejų tinklus ir paskęsta po vandeniu, yra šaudomi, o kitų mirties aplinkybių neįmanoma tiksliai nustatyti.
„Veterinarijos tarnyba mums neleidžia prisiartinti prie ruonių lavonų. Bet ir iš atstumo matosi, kad kai kurie ruoniai nušauti“, – kalbėjo biologas.
Iš išvaizdos sveiki ruoniai turi plyšių ir žaizdų kūnuose, bet tai ne vienintelė priežastis.
„Dauguma ruonių būna gražiai nuaugę, sveiki. Jei būtų mirę nuo ligų, atrodytų kitaip. Šie tiesiog paskendę. O paskęsti jie gali tik įsipainioję į tinklus“, – sakė A. Grušas.
Specialistas įsitikinęs, tai smulkiųjų priekrantės žvejų kaltė. Anot jo, to būtų galima lengvia išvengti, tereikia šiek tiek pastangų ir investicijų, kurių, deja, žvejai nepasiruošę įdėti.
„Ruoniams žvejų tinklai yra kaip padengtas stalas restorane. Žvejai galėtų naudoti specialias gaudykles ir tinklus. Tada apsaugotų savo įrangą, laimikį ir ruonius. Tačiau jie tam nepasiruošę. Niekada anksčiau nebuvo tokios ruonių problemos, jie paprasčiausiai neturi tam patirties. Tai reikštų ir papildomas investicijas, o ir laimikio sumažėtų“, – pasakojo biologas.
Biologo pyktį lengva suprasti. Būtent Jūrų muziejus smarkiai prisidėjo prie ruonių populiacijos atkūrimo. Augindami ir paleisdami į laisvę pasiklydusius ruoniukus ar muziejaus prieauglį.
Mirtys – paslaptis specialistams
Tuo tarpu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys taip drąsiai žvejų nepuolė kaltinti, nors ir jų nelaiko šventaisiais.
„Negaliu pasakyti ar mūsų žvejai šaudo ruonius. Įtarimų turime, bet įrodymų ne. Ne vieno patikrinimo metu verslininkų laivuose ginklų neradome“, – sakė A. Kairys.
Anot jo, įtarimus stiprina ir tai, kad žvejais patys buvo prasitarę apie tokią veiklą. Visgi, ją išaiškinti nėra taip lengva.
„Ruoniai būna per daug suirę, kad būtų galima nustatyti jų žūties priežastis. Pabuvoję vandenyje jie išpursta ir jų kūnuose atsiranda ne viena skylė ir sunku pasakyti ar tai šautinė žaizda ar ne“, – pasakojo vadovas.
A. Kairys neskuba kaltinti lietuvių žvejų, net jei ir pasitvirtintų, kad tai šautinės žaizdos.
„Kitoje jūros pusėje, Suomijoje ir Švedijoje ruonių prisiveisė nemažai, todėl ten pradėjo reguliuoti jų populiaciją. Tikrai gali būti, kad ir iš ten jūra atneša nušautų ruonių. Aišku tik, kad tai ne kokia liga, nes tada lavonų būtų daug daugiau“, – kalbėjo A. Kairys.
Ruoniai nukonkuruoja žvejus
Šioje mįslėje įdomiausia žvejų pozicija ir situacija. Ruoniai žvejus veja į neviltį ir nemažai jų jau ruošiasi padžiauti tinklus visam laikui.
Pajūrio žvejys Jonas Putrius pasakojo, kad kovoti su ruoniais neturi galimybių, o šiuos judrius vandens gyvūnus aplenkti beveik neįmanoma.
„Juodai išvagia. Taip išvagia tinklus, kad net reikės mesti žvejybą. Būna, kad ant 1000 kabliukų randame tik kelias menkių galvas“, – žemaitiškai pasakojo žvejys.
Anot jo, žvejai laimikį traukia tik tada, kai spėja aplenkti ruonius.
„Ruonių yra pilna visur. Beveik kaskart išplaukę į jūrą juos sutinkame. Žuvies tinkluose randi tik tada, jei toje teritorija ruoniai neplaukioja“, – pasakojo J. Putrius.
Žvejas, nors ir raunasi plaukus, bet ruonių šaudyti ranka nekyla.
„Tikrai niekas nešaudo. Kas tau rizikuos kalėjimu už nelegalų ginklą ar 5000 litų bauda už ruonį dėl kelių strimelių ir menkių“, – retoriškai klausė žvejys.
Anot jo, ruoniai karą prieš žvejus jau beveik laimėjo ir tik laiko klausimas kada paskutinis žvejas mes verslą. Žvejų nevilioja ir modernios, ruoniams neįkandamos, žvejybos priemonės.
„Buvo čia atvažiavę kažkokie švedai. Tie jų tinklai brangūs, o ir nepatikimi. Skleidžia specialų signalą, kuris ruonius baido, bet po kurio laiko jie prie jų pripranta. Kai tik tokie laimikiai, nepasimoka investuoti“, – kalbėjo vyras.
Didieji taip pat įžvelgia grėsmę
Stambieji žvejai, žvejojantys toli jūroje, iš pirmo žvilgsnio gali tik pasijuokti iš ruonių– jų tinklai gyvūnams neįkandami. Visgi, gali būti, kad ruoniai prisideda ir mažėjančių menkių laimikių. Vakarų Lietuvos Žvejų ir Žuvies perdirbimo konfederacijos vadovas Algirdas Aušra iškėlė įdomią hipotezę apie ruonių poveikį Baltijos jūrai.
„Lenkijos mokslininkai ir Bornholmo žvejai rado ryšį tarp augančios ruonių populiacijos ir mažėjančių menkių laimikių. Gali būti, kad ruoniai platiną parazitą, dėl kurio menkės nebeauga“, – kalbėjo A. Aušra.
Anot jo, seniai sąlygos menkių augimui Baltijos jūroje nebuvo tokios geros, bet žuvys auga vis mažesnės ir smulkesnės.
„Šprotų ir strimelių bandos, pagrindinis menkių maistas, tik auga. Jų žvejybos kvotas padidino 15 procentų, tačiau menkės kaip niekada smulkius. Tikrai visko gali būti“, – pasakojo A. Aušra.
A. Aušra teigė nežinąs ar žvejai šaudo ruonius, bet mano, kad įmanoma.
„Nesu girdėjęs apie tai, bet gal tiesiog žmonėms nelaiko nervai ir iš nevilties sprendžia savo problemas taip, nes niekas jiems nepadeda“, – kalbėjo A. Aušra.
Ministerija džiaugiasi
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos ministerija užjaučia žvejus, bet gali tik pasidžiaugti dėl į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų gausėjimu. Pasak viceministro Lino Jonausko, net jei ruonių bus tiek, kad jie bus išbraukti iš saugomų gyvūnų sąrašo, niekas jų nešaudys.
„Tam nėra prasmės. Mūsų paplūdymiuose ruoniai negyvena, o tik atplaukia. Nušausi vieną – atplauks kitas. Jie labai judrūs, tad neturi problemos per dieną ar dvi atplaukti iš Estijos, Suomijos ar Švedijos, kur yra jų gulyklos“, – į žvejų siekus naiviai žiūrėjo viceministras.
L. Jonauskas teigė, kad su ruoniu problemomis teko nemažai susidurti ir žvejams siūlė mokytis iš estų kolegų.
„Keista, kad žvejai kalba neišbandę specialių priemonių. Estai strimeles žvejoja su specialiomis gaudyklėmis ir ruoniai jų nepasiekia ir negali sulaužyti. Kaimynų žvejai taip pat technologiškai daug labiau pažengę ir turi dar daugiau priemonių“, – pasakojo viceministras.
Pasak L. Jonausko, žvejų vargus užgožia bendra nauda gamtai ir Baltijos jūrai. Anot jo tai, kad vienoje labiausiai užterštų jūrų pasaulyje įsitvirtina šie stambūs žinduoliai – geras ženklas.
„Džiugu kai bet kokia rūšis atsigauna, o kad atsiranda daugiau ruonių Baltijoje, rodo tai, kad joje mažėja užterštumas, kad daugėja maisto. Galima tik pasidžiaugti“, – pasakojo L. Jonauskas.