XXI a. keiksmažodžiu neretai vadinamas stresas neapleidžia nė vieno. Specialistų teigimu, naivu tikėtis, kad pavyks įveikti ar valdyti stresą, nes tai tik išvargins. Daug svarbiau išmokti su juo gyventi.
Stresą patiriame dar negimę
Streso ligų skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Saulius Liutkus atvirauja, kad jį labai neramina dabartiniam XXI amžiaus žmogui teikiamos užduotys. Specialisto teigimu, stresą mums perduoda dar mūsų mamos, tad su šiuo jausmu susiduriame prieš gimstant.
„Yra sukurtos tam tikros legendos, kad moterys privalo turėti vaikų, o pastojusios būti devintame laimės rate. Deja, realybė yra kiek kitokia. Jei moteris yra atvira ir nebijo apie tai kalbėti, dažniausiai į klausimą, ką pajuto supratusi, kad yra nėščia, atsako – išgąstį. Pirmieji jausmai yra išgąstis, nerimas ir pasimetimas. Tai visiškai natūralu, tačiau smerktina mūsų visuomenėje“, - pasakojo S. Liutkus.
Jis tikina pastebintys ir kitą visuomenės spaudimo elementą. Vos gimęs mažylis anksčiau būdavo iš karto atskiriamas nuo mamos, dabar – iš karto patikimas mamai, dedamas ant jos.
„Anksčiau tam tikrą stresą patirdavo naujagimis, dabar – mamos. Joms neleidžiama atsipūsti, iš karto užkraunamas didelis rūpestis, neleidžiama apsiprasti su mintimi, kad jų gyvenime įvyko toks pasikeitimas“, - pasakoja specialistas teigdamas, kad vėliau tą mamos stresą jaučia ir vaikai.
Su stresu siūlo susigyventi
Pasak S. Liutkaus, nuo streso pabėgti nepavyks kaip ir su juo kovoti ar jį valdyti.
„Kai girdžiu sakant, kad su stresu reikia kovoti ar mokant jį valdyti, iš karto įsivaizduoju amžiną karą. Nelabai žinau karų, kurie nebūtų palikę ilgalaikių traumų ir pakenkę žmonių psichikai. Blogai tai, kad šie jausmai persiduoda keletui kartų. Vietoj kovos ir valdymo reikėtų vartoti žodžius suprasti, išjausti ir išgyventi. Jeigu žmogus vadovausis šia nuostata, išgyvens kitimą, kas ir yra viena iš mūsų siekiamybių“, - pasakojo specialistas.
Pasak jo, negalima kalbėti ir vien apie pozityvų mąstymą ar pozityvius jausmus. Nes jei žmogus patirs tik pasitenkinimą ir džiaugsmą, jis bus labai sutrikęs.
„Labai svarbu, kad nuo minčių nebėgtume, galėtume jas priimti ir su jomis išbūti. Lietuvoje psichologinė pagalba dar nėra tinkamai pritaikyta tokiems žmonėms. Žmogus, išgyvendamas didelę vidinę krizę, būdavo gydomas vaistais, kurie užslopindavo jo jausmus. Bet jausmai niekur nedingsta. Po kurio laiko jie pasireiškia pačiais įvairiausiais nemaloniais fiziniais pojūčiais. Todėl labai svarbu juos teigiamai priimti ir su jais susigyventi, tuomet pagerės nuotaika ir savijauta“, - patarė specialistas.
Stresą suvaldyti padės sportas
„Pirmieji streso požymiai yra nervingumas, žmogaus nestabilumas, kai jis negali greitai apsispręsti ir dažnai keičia savo nuomonę. Fiziniai simptomai - tokie kaip slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai - jau yra ženklas signalizuojantis apie nervinės sistemos išsekimą. Tai rezultatas, kuris parodo, kad reikia susiimti ir pradėti savimi rūpintis“, - apie streso požymius, kuriuos patiria suaugęs žmogus, pasakojo asmeninis treneris Mantas Petrulis.
Pasak jo, vienas iš veiksmingiausių streso pašalinimo būdų yra sportas. Tiesa, savąją sporto kryptį jis patarė rinktis itin atsakingai – sportas neturi sukelti papildomo streso.
„Sportas turi būti ta vieta, kur žmogus ateina su šypsena ir mintys apie tai, kad po darbo galės pasportuoti, žmogui turi teikti džiaugsmą. Nebūtina iš karto kibti į sunkias treniruotes, galima rinktis ir jogą ar kalanetiką, patarimo paprašyti kolegos, kuris atrodo aktyvesnis ir gyvybingesnis. Tačiau labai svarbu atrasti savo sportą. Pavyzdžiui, dabar labai daug žmonių bėgioja, tačiau ne visiems šis sportas tinka – kiti bėga sukąstais dantimis. Treniruotė turi būti vienas didžiausių dienos malonumų“, - patikino M. Petrulis.
Jauniau jaustis padės sveikas maistas ir pasivaikščiojimas
Pasak jo, gelbėtis nuo streso galima ne tik sporto salėje, bet ir darbo metu. Pavyzdžiui, pusvalandį pietų pertraukos paskirti pasivaikščiojimui gryname ore.
„Jeigu darbe yra labai ilgai sėdima, galima atlikti ir tempimo pratimus, pritūpimus ar įvairius patogius ir patinkančius veiksmus. Bet svarbiausias dalykas būtų pasivaikščiojimas, nes tai ne tik naudinga, bet ir malonu“, - pasakojo asmeninis treneris.
Norintiems išsigelbėti nuo sendinančio streso ir jaustis jauniems jis patarė ne tik sportuoti, bet ir sveikai maitintis. Pasak M. Petrulio, tai sudaro bene 60 proc. geros savijautos pojūčio.
„Kaip mašinai benzinas taip ir žmogui maistas turi tikti. Kuo geresnį, mažiau perdirbtą ir apdorotą maistą mes valgome, tuo daugiau energijos turime. Kitaip mūsų organizmui reikia skirti jėgų ir laiko maistui apdirbti, o tai atima daug energijos. Labai svarbu ir vengti greitojo maisto.
Norintiems jaustis geriau ir jauniau taip pat patarčiau pagal galimybes pasivaikščioti arba pabėgioti bent 15-20 minučių, tuomet diena bus visiškai kitokia ir energijos užkaupsime nuo pat ryto“, - patikino asmeninis treneris.
