Lietuvoje mato neaprėpiamas galimybes

Kaip išsiugdyti verslininko gyslelę, specialistai pateikia keletą patarimų. Pirmiausiai jie vardija, kad labai svarbi yra aplinka, kurioje gyvena žmogus, norintis tapti verslininku.

„Tapimas verslininku dažnai yra susijęs su vertybėmis ir šeima: tai lemia gebėjimus organizuoti, naudoti kitų sukurtus produktus arba jų pridėtinę vertę. Verslumui įtakos turi asmeninės savybės, kurios greičiausiai atkeliauja iš šeimos arba patirties, pavyzdžiui, darbo, santykių su kitais žmonėmis, aplinkos“, – mano konsultacijų bendrovės „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas Gintas Umbrasas.

Pasak jo, tikėtina, kad jeigu žmogus augo aplinkoje, kur žmonės buvo verslūs, jis imsis verslauti.

„Kurti verslą nesunku: arba gyveni lengvai ir viskas yra lengva, arba gyveni sunkiai ir viskas yra sunku. Tiesa, lietuviams būdinga gyventi sunkiai ir sakyti, kad sunku, bet iš tikrųjų tokie pat stresai kankina ir verslininką, ir ne verslininką. Manau, būti verslininku nėra sunkiau nei būti specialistu“, – dėsto G. Umbrasas.

„Galiu pateikti pavyzdį, ką reiškia aplinka: susipažinau su jaunuoliu, kuris dabar vadovauja gamyklai prie Šiaulių. Būdamas jaunesnis jis išvažiavo į Airiją dirbti samdomo darbo, bet pamatė, kad airiams visas pasaulis – rinka, ir jie gali paprastame kaimelyje turėti fabrikėlį, o prekiauti už jūrų marių. Taigi jaunuolis buvusiose karvidėse atidarė fabriką ir sako, kad Lietuvoje mato neaprėpiamas galimybes, ką galima padaryti, – prisimena į lietuviškų įmonių plėtrą investuojantis verslininkas ir „Verslo angelų fondo I“ partneris Algimantas Variakojis. – Aplinka turi įtakos, kai vis girdi: nebandyk, nerizikuok, nieko nesigaus, turėk stabilų atlyginimą, darbą ir visą kitą – tuomet žmogus ir kryps į šį sprendimą.“

Ūkio ministerijos valdomos bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka teigia, kad verslumui ugdyti reikia tikėjimo ir drąsos: svarbu, kad žmogus ne tik pats tiki savo projektu, bet ir supranta, su kokiais sunkumais bus susidurta, kaip jis tuos sunkumus įveiks.

A. Zabotka

Reikia turėti gerą verslo idėją ir ja tikėti, būti atkakliems ir drąsiems yra kertinės savybės, kurių reikia versle.

„Japonų patarlė sako: „Baimė yra tokio intensyvumo, kokį jai leidžia mintis“, – dėsto A. Zabotka. – Taigi reikia turėti gerą verslo idėją ir ja tikėti, būti atkakliems ir drąsiems yra kertinės savybės, kurių reikia versle.“

Vardija patarimus

A. Variakojis atkreipia dėmesį, jog dažnai kaip investuotojas susiduria su kurioziniu jaunuolių, norinčių imtis verslo, požiūriu bei siūlo kelis patarimus.

„Pasižiūrėkite, kas darosi, jauni žmonės sako: nėra darbo, niekas nefinansuoja, neinvestuoja. Tada žmogaus paklausi, ar jis buvo pas ką nors nuėjęs, o pasirodo, kad jis nežino, su kuo pasikalbėti. Tai tuomet kyla klausimas, ar nėra finansavimo, ar asmuo nepasidomėjo, kur jo ieškoti. Kitas dalykas, kai kuriems atrodo, kad pinigai turi byrėti iš dangaus, bet palaukite, į ką aš turiu investuoti, į idėją, kuri net nėra aiškiai papasakota? Lygiai tas pats yra su mokesčiais, kai paklausi, kurie mokesčiai yra tokie jau dideli ir sunkūs sumokėti, paaiškėja, jog asmuo mokesčius nelabai pažįsta ir tuomet belieka išsiaiškinti“, – piktinasi A. Variakojis.

Investuotojas svarsto, kad galbūt, prieš imantis verslo, vertinga yra sukaupti darbo patirties, įgyti žinių, pamatyti, kaip verslo procesai veikia ir kur daromos klaidos.

„Jei asmuo nori sukurti turizmo bendrovę ir siūlyti paslaugas Rusijos piliečiams, padirbėjus šioje srityje paaiškės, kad nepakanka tik paskelbti savo telefoną internete, kad pasipiltų klientai. Visada geriau pasimokyti iš kitų patirties, pamatyti, kaip žmogų priimti į darbą, kaip sudaryti sutartį su banku, kontraktą su partneriais ir panašiai“, – vardija jis.

A. Variakojis primena, kad Lietuvoje yra ne vienas patyręs žmogus, kuris jau pardavė savo verslą ar ruošiasi iš jo pasitraukti, o gautus pinigus – investuoti.

„Yra ir kitas dalykas, apie kurį niekas garsiai nekalba – verslininkai nori pasidalinti patirtimi, nes žmogui malonu padėti kitam, ypač augti. Ne vienos klaidos galima išvengti vien dėl to, kad yra patyrusių, vyresnių žmonių, kurie yra labai gera atsvara jaunimo entuziazmui ir sprogstamai energijai“, - apibendrina jis.

Paklausti, kaip vertina mokestinę aplinką Lietuvoje, pašnekovai laikosi kategoriškai: Lietuvoje mokesčiai nėra tiek dideli, kad verslo nepavyktų pradėti.

A. Zabotka priminė, kad pasinaudojus lengvatinėmis paskolomis ir ne tik jomis, darbdaviai gali sulaukti tam tikros paramos – įdarbinę darbuotojus, jie gali gauti dalį darbo užmokesčio kompensacijų pagal priemones „Parama pirmam darbui“ ir „Subsidijos verslumui skatinti“. Tokiu būdu sutaupytas lėšas verslas gali skirti plėtrai ar einamosioms išlaidoms dengti.