Europos mastu atliekamose apklausose lietuviai pirmauja pagal tai, kokia visuomenės dalis norėtų būti verslininkais. Bet atsakymuose į klausimą „ar per ateinančius 5 metus planuojate pradėti savo verslą“ – smarkiai atsilieka. Tai rodo, kad požiūris į verslininką ir nuosavą verslą keičiasi į gerąją pusę. Tačiau kas trukdo tapti verslesne tauta?

Lietuviams trūksta ryžto

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas pasakojo, kad dėl to greičiausiai kaltas pernelyg mažas lietuvių ambicingumas ir ryžtingumas.

„Lietuva kaip šalis yra jauna, tad ir verslas kaip profesija Lietuvoje yra pakankamai nauja. Juk sovietmečiu verslininkai apskritai neegzistavo, tik spekuliantai. Tad nors lietuviai ir supranta, ką reiškia būti verslininku, žino apie idėjos, inovatyvumo ir kūrybos svarbą versle, tačiau nėra pakankamai ambicingi ir jiems kartais trūksta pajėgumų ar ryžto savo užmojus įgyvendinti“, - patikino V. Žukauskas.

Vytautas Žukauskas

Paklaustas, kokie Lietuvos regionai yra versliausi V. Žukauskas patikino, kad tiksliai tai pasakyti yra sunku. Tačiau žiūrint į ūkio subjektų, kurie vykdo komercinę veiklą skaičių, pirmauja Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys. Jose veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų atitinkamai siekia 34, 25 ir 23 (Lietuvos vidutinis rodiklis yra 23).

Didžiausias veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų yra Neringos, Vilniaus m., Palangos m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., savivaldybėse.

Labiausiai atsiliekančios apskritys pagal veikiančių komercinės paskirties ūkio subjektų skaičių, tenkantį 1000-iui gyventojų yra Utenos (13), Marijampolės (13) ir Tauragės (14). Blogiausiai pagal šį rodiklį atrodo Kalvarijos, Ignalinos r., Lazdijų r., Švenčionių r., Akmenės r., Vilkaviškio r. savivaldybės.

Verslo poreikis yra, tačiau trūksta kokybės

Šiems rezultatams linkusi pritarti ir Utenos verslo informacijos centro Projektų administratorė-konsultantė Snieguolė Kadakšienė. Specialistė patikino, kad Utenos rajono tikrai nepavadintų versliu.

„Nejaučiame kažkokio verslo aktyvumo ar naujų įmonių registracijos bumo. Tiesa, praėjusiais metais, kai atsirado galimybė dirbti su saulės energija, pajautėme šiokį tokį šuolį. Atsirado daugiau įmonių, panorusių veikti šioje srityje, tačiau iniciatyvai kiek sustojus, atitinkamai sumažėjo ir įmonių skaičius“, - pasakojo S. Kadašienė.

Pasak jos, tai įrodo, kad Utenos gyventojai noriai reaguoja į tinkamus valdžios sprendimus, tačiau nepastovi įstatyminė bazė nemenkai sumažina naujų verslų atsiradimą.

„Utena išskirtinė tuo, kad turime daugiau pramonės nei kiti regionai. Esame išlaikę tokias įmones kaip „Utenos mėsa“, „Utenos pienas“, „Utenos alus“, „Utenos trikotažas“. Kita dalis pas mus gyvuojančių verslų yra orientuoti į paslaugų sektorių. Jį galima vadinti dominuojančiu, tačiau jame labiausiai trūksta kokybės. Ypač maitinimo sektoriuje. Poreikis tarsi atsiranda, tačiau galimybių nelabai ieškoma. Trečioji paslaugų dalis – kaimo turizmo sektorius. Turime gražią gamtą, tad bandome tai išnaudoti“, - pasakojo S. Kadašienė.

Planuoja stiprinti gyvuojančius verslus

Jai antrino ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė. Pasak jos, pagrindinė problema, kodėl Tauragėje trūksta verslo objektų, yra tauragiškių tingumas.

„Mes tarpusavyje juokaujame, kad tauragiškiai mieliausiai laiką leidžia namuose, o ne mieste, – pasakojo G. Pukelytė, – tai atsispindi ir statistikoje. 2009–2012 m. laikotarpiu veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 43 subjektais arba 4,5 proc.“

G. Pukelytė
Pagal dirbančiųjų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, darytina išvada, kad daugiausia savivaldybės dirbančiųjų dirba prekybos (aišku, kad didelė dalis yra automobiliai) bei paslaugų ir su apdirbamąja gamyba susijusiose srityse.

Daugiausia Tauragėje esančių ūkio subjektų veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, užsiima kita aptarnavimo veikla arba apdirbamąja gamyba. Tad nenuostabu, kad dauguma darbuotojų dirba būtent šiose įmonėse.

„Mažiausiai tauragiškių dirba informacijos ir ryšių srityje bei meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Pagal dirbančiųjų pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, darytina išvada, kad daugiausia savivaldybės dirbančiųjų dirba prekybos (aišku, kad didelė dalis yra automobiliai) bei paslaugų ir su apdirbamąja gamyba susijusiose srityse“, – apie tauragiškių darbo ypatumus pasakojo G. Pukelytė.

Tiesa, ji nelinkusi nuvertinti Tauragėje esančių verslų svarbos ir patikino mananti, kad reikėtų ne steigti naujus verslus, o stiprinti jau gyvuojančius. Tai padaryti, G. Pukelytės teigimu, galėtų padėti ir atvira siena su Kaliningrado sritimi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)