Trukdantys taupyti įpročiai: kas nepastebimai ištuština piniginę?

Naujųjų metų išvakarėse dažnas iš mūsų duoda sau pažadą pradėti taupyti. Tačiau metams pasibaigus neretai šie pažadai ir lieka tik pažadais. Specialistų teigimu, norintieji pradėti taupyti visų pirma turi pakeisti savo įpročius.

Vasaris vadinamas bene blogiausiu mėnesiu taupymui, tačiau kovą reikėtų susirūpinti tuo, kaip papildyti piniginę ir pradėti sekti savo išlaidas.

Blogiausias įprotis – leisti pinigus

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patikino, kad blogiausias įprotis, kuris trukdo taupyti, tai įprotis leisti pinigus.

Pastebėta, jog gavę nedidelius pajamų priedus žmonės nejučiomis išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia tą priedą. Pavyzdžiui, „iš premijos“ nusiperkame rankinę, kuri kainuoja gerokai daugiau negu premija.

„Jei esame įpratę prie tokio gyvenimo būdo, kurį gyvenant visos pajamos išleidžiamos vartojimo reikmėms, tai keisti savo gyvenimo būdą (kažko atsisakyti, kitaip ir kitur pirkti) visada sunku. Čia reikėtų pridėti ir savotišką „visuomenės spaudimą“: ką žmonės pagalvos, jei iš nuosavo automobilio (kuriuo važinėju nuo durų iki durų) persėsiu į troleibusą ar vaikščiosiu suadytomis kojinėmis. Taip pat dažnai nemokame susilaikyti – nesugebame atsisakyti malonumo šiandien vardan galbūt didesnio malonumo rytoj. Kartu esame ir pernelyg dideli optimistai – manome, kad „rytojus pats savim pasirūpins““, - klaidas, trukdančias sutaupyti, vardijo specialistė.

Jos teigimu, taip pat dažnai neracionaliai skirstome savo pajamas ir išlaidas.

„Nemokame atskirti, kur poreikiai, o kur norai – kurios išlaidos būtinos, o kurios tik atrodo svarbios. Be to, skirtingai vertiname pajamas. Pavyzdžiui, algą. Apgalvojame, kam ir kada išleisime, o netikėtą premiją ar piniginę dovaną išleidžiame nesusimąstę. Neretai ir pasiduodame pinigų iliuzijai: akcijoms, išpardavimams, pirkdami brangius batus, neretai permokame už jų priežiūros priemones, skolintus pinigus pradedame laikyti pajamomis. Pastebėta, jog gavę nedidelius pajamų priedus žmonės nejučiomis išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia tą priedą. Pavyzdžiui, „iš premijos“ nusiperkame rankinę, kuri kainuoja gerokai daugiau negu premija“, - patikino J. Varanauskienė.

Apsipirkinėjimas turi tapti darbu

Jai antrino ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Pasak jos, taupyti labiausiai trukdo nuostata „atsidėsiu, kas liks“. O dažniausiai mėnesio gale nieko ir nelieka.

„Atidėjimas santaupoms turėtų būti pirmas žingsnis kartu su finansinių įsipareigojimų vykdymu gavus atlyginimą ar pajamas. Kitaip tariant, pirmiausia susimokėti sau. Žmonės daro klaidą ir nevertindami nedidelių sumų. Tokiose situacijose galima prisiminti liaudies išmintį – dėk grūdą prie grūdo, pripilsi aruodą. Net jei aruodo pinigų nesutaupytume, visos iš pirmo žvilgsnio menkos, bet galbūt dažnai pasikartojančios išlaidos ar pora dešimčių litų, kurias tepavyksta atsidėti, metų pabaigoje sudaro ne tokią jau menką sumą“, - pasakojo specialistė.

O. Bložienė

Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos priemonės. Vienus labiausiai skatina motyvuojantis tikslas, kitus – iššūkiai sau (pavyzdžiui, bent dukart per savaitę į darbą atsinešti namuose pagamintus pietus), trečius – žaidimas.

Ji patikino, kad bene daugiausiai pinigų žmonės išleidžia maistui ir prekėms, įsigyjamoms per išpardavimus. Tad geriausias būdas sutaupyti – neiti į prekybos centrą, jei jame nieko nereikia įsigyti ir į apsipirkinėjimą žiūrėti ne kaip į pramogą, o kaip į darbą.

„Dar prieš įžengiant į parduotuvę svarbu apsibrėžti, kokiu tikslu ten einama ir ką reikia įsigyti. Jei kalba apie maisto prekes – turėti pirkinių sąrašą. Visa kita – savimonė ir savikontrolė: jei kažkokio išparduodamo daikto ar prekės nėra sąraše arba numatyta, vadinasi, jo ir nereikia. Žinoma, nepatartina į parduotuvę eiti alkanam, skubant ir neapgalvojus ar su vaikais. Taip pat prieš žengiant į parduotuvę praverstų nusimatyti pinigų ir laiko limitus, t.y. kiek planuojate ar galite išleisti pirkiniams, bei kiek laiko skirsite apsipirkimui. Stokojantiems pagalbos iš šalies galėčiau pasiūlyti turėti atskirą pirkinių kortelę su ribota pinigų suma arba į parduotuvę neštis tiek pinigų, kiek esate numatę išleisti“, - aiškino specialistė.

Planuoti gali būti įdomu

Anot J. Varanauskienės, sutaupyti galima dviem būdais – planuojant savo išlaidas arba padidinant pajamas. Pavyzdžiui, susirandant geriau apmokamą darbą. Kadangi pastarasis variantas kur kas sunkesnis, ji pataria geriau jau patį išlaidų planavimą paversti įdomiu procesu.

„Turime išsikelti aiškų tikslą. Planuoti įdomu, kai tikslas gana netolimas ir apčiuopiamas (atostogos, ilgai planuotas pirkinys), realus (pagal pajamas ir laikotarpį) bei kai yra erdvės manevrui (galima lanksčiai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, ko nebūtų jei tam tikslui pasiskolintume). Skaičiuoti išlaidas gali būti įdomiau, jei rasime bendraminčių, kurie tai darytų kartu ir su jais galėtume įvertinti savo pažadą“, - mokė specialistė.

O. Bložienė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu ne tik fiksuoti savo išlaidas, bet skirti laiko ir jų analizei, planavimui bent kartą per mėnesį ir metų pabaigoje ar pradžioje.

„Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos priemonės. Vienus labiausiai skatina motyvuojantis tikslas, kitus – iššūkiai sau (pavyzdžiui, bent dukart per savaitę į darbą atsinešti namuose pagamintus pietus), trečius – žaidimas (pavyzdžiui, ar šį mėnesį man pavyks išleisti maistui ir valgymui mieste 100 litų mažiau nei praeitą), dar kitus – bendraminčių sutelkimas, kompanija (pavyzdžiui, taupymas bendrai draugų kelionei, dalinimasis patirtimi, džiaugsmais bei vargais kaip vyskta taupymo procesas) arba konkurencija (pavyzdžiui, lažybos su sutuoktiniu, kuris greičiau sutaupys tam tikrą sumą). Svarbu, suteikti pozityvumo procesui“, - pabrėžė O. Bložienė.