Vasaris vadinamas bene blogiausiu mėnesiu taupymui, tačiau kovą reikėtų susirūpinti tuo, kaip papildyti piniginę ir pradėti sekti savo išlaidas.
Blogiausias įprotis – leisti pinigus
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patikino, kad blogiausias įprotis, kuris trukdo taupyti, tai įprotis leisti pinigus.
Pastebėta, jog gavę nedidelius pajamų priedus žmonės nejučiomis išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia tą priedą. Pavyzdžiui, „iš premijos“ nusiperkame rankinę, kuri kainuoja gerokai daugiau negu premija.
Jos teigimu, taip pat dažnai neracionaliai skirstome savo pajamas ir išlaidas.
„Nemokame atskirti, kur poreikiai, o kur norai – kurios išlaidos būtinos, o kurios tik atrodo svarbios. Be to, skirtingai vertiname pajamas. Pavyzdžiui, algą. Apgalvojame, kam ir kada išleisime, o netikėtą premiją ar piniginę dovaną išleidžiame nesusimąstę. Neretai ir pasiduodame pinigų iliuzijai: akcijoms, išpardavimams, pirkdami brangius batus, neretai permokame už jų priežiūros priemones, skolintus pinigus pradedame laikyti pajamomis. Pastebėta, jog gavę nedidelius pajamų priedus žmonės nejučiomis išleidžia kur kas daugiau pinigų, galvodami, kad vis dar tebeleidžia tą priedą. Pavyzdžiui, „iš premijos“ nusiperkame rankinę, kuri kainuoja gerokai daugiau negu premija“, - patikino J. Varanauskienė.
Apsipirkinėjimas turi tapti darbu
Jai antrino ir „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Pasak jos, taupyti labiausiai trukdo nuostata „atsidėsiu, kas liks“. O dažniausiai mėnesio gale nieko ir nelieka.
Ji patikino, kad bene daugiausiai pinigų žmonės išleidžia maistui ir prekėms, įsigyjamoms per išpardavimus. Tad geriausias būdas sutaupyti – neiti į prekybos centrą, jei jame nieko nereikia įsigyti ir į apsipirkinėjimą žiūrėti ne kaip į pramogą, o kaip į darbą.
„Dar prieš įžengiant į parduotuvę svarbu apsibrėžti, kokiu tikslu ten einama ir ką reikia įsigyti. Jei kalba apie maisto prekes – turėti pirkinių sąrašą. Visa kita – savimonė ir savikontrolė: jei kažkokio išparduodamo daikto ar prekės nėra sąraše arba numatyta, vadinasi, jo ir nereikia. Žinoma, nepatartina į parduotuvę eiti alkanam, skubant ir neapgalvojus ar su vaikais. Taip pat prieš žengiant į parduotuvę praverstų nusimatyti pinigų ir laiko limitus, t.y. kiek planuojate ar galite išleisti pirkiniams, bei kiek laiko skirsite apsipirkimui. Stokojantiems pagalbos iš šalies galėčiau pasiūlyti turėti atskirą pirkinių kortelę su ribota pinigų suma arba į parduotuvę neštis tiek pinigų, kiek esate numatę išleisti“, - aiškino specialistė.
Planuoti gali būti įdomu
„Turime išsikelti aiškų tikslą. Planuoti įdomu, kai tikslas gana netolimas ir apčiuopiamas (atostogos, ilgai planuotas pirkinys), realus (pagal pajamas ir laikotarpį) bei kai yra erdvės manevrui (galima lanksčiai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, ko nebūtų jei tam tikslui pasiskolintume). Skaičiuoti išlaidas gali būti įdomiau, jei rasime bendraminčių, kurie tai darytų kartu ir su jais galėtume įvertinti savo pažadą“, - mokė specialistė.
O. Bložienė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu ne tik fiksuoti savo išlaidas, bet skirti laiko ir jų analizei, planavimui bent kartą per mėnesį ir metų pabaigoje ar pradžioje.
„Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos priemonės. Vienus labiausiai skatina motyvuojantis tikslas, kitus – iššūkiai sau (pavyzdžiui, bent dukart per savaitę į darbą atsinešti namuose pagamintus pietus), trečius – žaidimas (pavyzdžiui, ar šį mėnesį man pavyks išleisti maistui ir valgymui mieste 100 litų mažiau nei praeitą), dar kitus – bendraminčių sutelkimas, kompanija (pavyzdžiui, taupymas bendrai draugų kelionei, dalinimasis patirtimi, džiaugsmais bei vargais kaip vyskta taupymo procesas) arba konkurencija (pavyzdžiui, lažybos su sutuoktiniu, kuris greičiau sutaupys tam tikrą sumą). Svarbu, suteikti pozityvumo procesui“, - pabrėžė O. Bložienė.