Gali progresuoti anizometropija
„American Academy of Optometry“ žurnale išspausdintame tyrime teigiama, kad vyresni žmonės dažnai susiduria su anizometropija - skirtingo lygio abiejų akių regėjimo sutrikimais, tarkim, kai viena akimi matoma geriau, kita blogiau, pavyzdžiui, išsivysčiusi ir trumparegystė, ir toliaregystė. Teigiama, kad negydoma anizometropija gali progresuoti į binokulinio ar stereoskopinio regėjimo sutrikimus, rašoma sciencecodex.com.
Tyrimo metu buvo analizuojami 118 vyresnių suaugusių regėjimo patikros rezultatai per 12 metų – vidutiniškai nuo 67 iki 79 metų. Tyrimas buvo orientuotas į anizometropijos progresą, stebint reikšmingus regėjimo skirtumus (viena dioptrija ar daugiau) tarp abiejų akių.
Tyrimo metu matyti, kad metams bėgant anizometropijos paplitimas žymiai išaugo. Dalyvių amžiui pasiekus 80-imt, 32 proc. jų turėjo šį sutrikimą. Ištyrus surinktus duomenis, buvo pastebėta, kad dažniausiai sutrikimas buvo susijęs su skirtingo laipsnio abiejų akių toliaregyste, taip pat – su ankstyvu, bet nevienodu akies lęšiuko aptemimu, nors ir nei vienas iš tyrimo dalyvių neturėjo kataraktos simptomų. Tiesa, kai kuriems dalyviams tyrimo metu anizometropija sumažėjo.
Norint, kad anizometropija neprogresuotų į kitas ligas, reikia ją iš anksto nustatyti ir koreguoti.
AGDD – klastinga liga
Kitas regėjimo sutrikimas su kuriuo gali susidurti vyresni žmonės - amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD). „AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas“, – DELFI yra sakiusi gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.
AGDD simptomai - pablogėjęs centrinis matymas, regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė, vaizdo formos ir dydžio iškraipymai, spalvinio matymo sutrikimai, akis lėčiau prisitaiko prie tamsos. Šios ligos paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8 proc., o 75 ir vyresnių – 30 proc.
„Susirgus AGDD gyvenimo kokybė ženkliai pablogėja, nes tam tikrose situacijose tampi bejėgis ir esi priklausomas nuo kitų, pavyzdžiui, nežinai į kurį autobusą įlipti, kol kas nors neatsako į klausimą, kokio maršruto autobusas atvažiavo. Todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis akis, kad AGDD būtų laiku diagnozuota ir dar būtų galimybė sustabdyti ženklų regėjimo pablogėjimą ar net jo netekimą“, – DELFI yra sakiusi AGDD pacientų draugijos vadovė Dalia Marija Žižliauskienė.
Riziką susirgti AGDD gali sumažinti žuvies produktuose esančios medžiagos, šia liga rečiau serga ir nerūkantys bei neturintys antsvorio. Reikėtų žinoti, jog tiek fizinis aktyvumas, tiek žalialapių daržovių vartojimas ligos išsivystymo riziką sumažina 25 proc.
Glaukoma ir katarakta: kai ne visuomet pakanka vaistų
Nacionalinis akių institutas JAV nurodo, kad katarakta – lęšiuko sudrumstėjimas, galintis daryti įtaką regai – dažniausiai yra susijusi su amžiumi. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė amerikiečių serga šia liga arba jau yra pasidarę operaciją dėl jos, jei jų amžius yra apie 80-imt metų. Katarakta taip pat labiau rizikuoja susirgti sergantys diabetu, rūkantys, vartojantys alkoholį, ilgai būnantys saulėje.
Tarp jos požymių – išblukusios spalvos, neryškus matymas, blogas matymas naktį, dvejinimasis, jaučiamas akinimas nuo ryškios šviesos.
Nacionalinis akių instituto puslapyje nurodoma, kad ankstyvosios kataraktos simptomai gali būti gydomi naujais akiniais ar ryškesniu apšvietimu. Jei šios priemonės nepadeda, operacija yra vienintelis veiksmingas gydymas.
Labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ir glaukoma. DELFI jau rašė, kad iš šimto žmonių, sulaukusių keturiasdešimties metų, du serga glaukoma. Amžiui didėjant, daugėja ir ja sergančiųjų. Tačiau ši liga gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų akies ar organizmo ligų.
Ši liga atsiranda pakilus spaudimui akies viduje, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp akies skysčio gamybos ir nutekėjimo: taip pažeidžia akies tinklainės nervines ląsteles, todėl atrofuojasi regos nervas, siaurėja regėjimo laukas ir silpnėja regėjimas. Kai liga pasiekia galutinę stadiją, žmogus apanka. Įtakos gali turėti paveldimumas, cukrinis diabetas, kraujo spaudimo padidėjimas, nervų sistemos ligos, endokrininių liaukų, kraujagyslių ligos, akių ligos (akių uždegimai, traumos, aukšto laipsnio trumparegystė) bei vaistų vartojimas (kortikosteroidai, antidepresantai).
Pradinėse ligos stadijose simptomai gali būti nejaučiami, o vėliau gali būti juntamas bukas skausmas ar svetimkūnio jausmas akyje, padidėja ašarojimas, atsiranda akių nuovargis, gali atsirasti ir praeiti matymo užtemimai, blogai matoma prieblandoje, apie šviesos šaltinį ima rodytis vaivorykštės spalvų ratilai, vėliau gali išsiplėsti akių kraujagyslės.
Glaukoma gali būti gydoma vaistais, o jei to nepakanka - reikia gydyti lazeriu arba atlikti operaciją.
Norintys, kad akys būtų sveikos, turėtų taisyklingai maitintis, profilaktiškai lankytis pas akių gydytoją. Kaip gelbėti vargstančias akis, galite sužinoti šiame „Būkime sveiki“ projekto straipsnyje.
