Juodoji arbata - lieknėjantiems
Fitday.com portalas nurodo tris pagrindines juodosios arbatos savybes, kurios teikia naudą organizmui. Pirmiausiai, jei arbata geriama nesaldinta, joje yra labai mažai natrio, riebalų ir kalorijų, tad šiuo gėrimu pakeitus kitus, ne tik labiau rūpinamasi savo sveikata, bet galima ir sulieknėti.
Be to, juodoji arbata padeda mažinti širdies ir kraujagyslių bėdas. Teigiama, kad pasak tyrimų, yra tiesioginis ryšys tarp padidėjusio juodosios arbatos vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų sumažėjimo. Juodojoje arbatoje gausu ir antioksidantų. Arbatmedis, iš kurio gaminamas šis gėrimas, turi tokio tipo antioksidantų, kurie padeda gydyti tiek smegenų pažeidimus, tiek klausos praradimą ar Parkinsono ligą.
Raudonoji arbata tiks tiems, kurie nori sumažinti vartojamos kavos kiekį, kadangi ji tonizuoja, tačiau neturi kofeino. Kaip ir juodoji arbata, ji taip pat turi antioksidantų. News.bbc.co.uk nurodo, kad tarp sveikatos problemų, kurias galima gydyti geriant raudonąją arbatą, - ir galvos skausmas, diegliai, astma, šienligė ir nemiga. Ši arbatos rūšis naudinga ir sergantiems kasos uždegimu, kenčiantiems nuo tokių odos ligų kaip egzema, dermatitas, žvynelinė.
Žalioji arbata mažina cholesterolį
DELFI jau rašė, kad sveikatos specialistų teigimu, tiek žalioji, tiek juodoji arbatos padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Kinijos medikai du mėnesius tyrė daugiau kaip du šimtus pacientų, kurie skundėsi padidėjusiu kraujo spaudimu. Pusei tyrimo dalyvių buvo duodama arbatos ekstrakto, kitai pusei – placebas. Šis tyrimas parodė, kad tai daliai pacientų, kurie gavo tikro arbatos ekstrakto, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo maždaug 16 proc.
Mokslininkai JAV pastebėjo, kad žalioji arbata naudinga ir besiskundžiantiems blogu kvapu iš burnos. Pasirodo, arbatoje esančios baktericidinės medžiagos polifenoliai padeda jį panaikinti. Vėžinių ligų centro tyrėjai valstijose taip pat nurodo, kad žaliąją arbatą geriančioms moterims gali sumažėti rizika susirgti virškinimo sistemos, pavyzdžiui, skrandžio ar storosios žarnos, vėžiu.
Kriti Saraswat, health.india.com žurnalistė, žaliąją arbatą pataria gerti ir tiems, kurie nori ilgiau išlaikyti lygią odą bei sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje: šioje arbatoje yra polifenolių ir polisacharidų, kurie padeda sureguliuoti cukraus lygį, polifenolis slopina gliukozės gamybą kepenyse.
Peršalusiems patariame rinktis įvairias vaistažolių arbatas. Sergantiems itin parankus čiobrelis, kuriame esantys flavonoidai lengvina kvėpavimo takų spazmus, skatina bronchų gleivinių veiklą, o terpenoidai valo, aktyvina kvėpavimo sistemą. Dėl šios priežasties čiobrelių arbatos, nuovirai veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus. Yra žinoma, kad terpenoidai, esantys ir kituose notrelinių šeimos augaluose, veiksmingi gydant vėžį.
Jei yra temperatūros, galima gerti liepžiedžių, aviečių ar šeivamedžio žiedų arbatą. Sunkiai persišaldžius taip pat galima gerti spanguolių, žemuogių ir bruknių arba erškėtrožių vaisių nuoviru, rašo grynas.delfi.lt.
