1. Bene dažniausias mitas – akiniai gadina akis ir kartą pradėjęs juos nešioti, akinių jau nenusiimsi.

Tiesa yra ta, kad patys akiniai regėjimo ir akių tikrai negadina. Jeigu taip būtų – visi nenešiojantys akinių matytų gerai. Regėjimui įtakos turi daug veiksnių – tai ir paveldimumas, ir įvairūs aplinkos veiksniai, ypač regimojo krūvio pobūdis. Civilizacijos ir mokslo pažangos pasekoje žiūrime vien į mobiliųjų telefonų ar kompiuterių ekranus, t.y. labai arti savęs.

Akys prisitaiko matyti tik tuo atstumu ir neišvengiamai blogėja matymas į tolį, nes ten mes tiesiog nežiūrime... Jeigu jums yra regėjimo problema ir gydytojas paskyrė akinius kaip korekcijos priemonę – juos reikia naudoti. Tinkamai parinkti akiniai užtikrina reikiamą matymo kokybę ir gali netgi pristabdyti jo blogėjimą.

2. Mitas: reikia nešioti kuo silpnesnius akinius, nes akys „pripranta“ prie akinių ir juos reikia vis stiprinti.

Tiesa: pernelyg silpnų akinių nešiojimas niekaip neapsaugo nuo regėjimo ydos progresavimo, o netgi atvirkščiai. Netinkamos korekcijos naudojimas kaip ir jos nenaudojimas iš viso, ypač vaikams, nesudaro tinkamų sąlygų normaliam regėjimui vystytis ir netgi paskatina regėjimo ydos progresavimą.

3. Mitas: regėjimą galima pataisyti pratimais akims.

Tiesa: jokiais pratimais regėjimo ydos neištaisysi. Jeigu taip būtų – niekas pasaulyje akinių nenešiotų. Pratimais akims galima pagelbėti tik atskirų būklių, pavyzdžiui akomodacijos spazmo, gydyme.

4. Mitas: jeigu aš gerai matau – akių tikrintis nereikia.

Sąvoka „gerai matau“ kiekvieno gali būti suvokiama skirtingai. Ilgą laiką blogai matantis žmogus pripranta prie prasto matymo arba tiesiog neįsivaizduoja, kad galima matyti geriau. Tikslų regėjimo įvertinimą galima gauti tik tiriant regėjimo aštrumą pagal standartines regėjimo aštrumo lenteles.

Akis reikia periodiškai tikrinti dar ir dėl to, kad matymas būna santykinai geras daugelio akių ligų pradinėse stadijose, ir pablogėja tik ligoms toli pažengus, kai gydyti jau gali būti ir vėlu. Taigi periodiniai akių patikrinimai būtini visiems, nes tai yra gero regėjimo ir akių sveikatos profilaktika.

5. Mitas: dabartiniai modernūs kompiuterių ekranai akims nekenkia.

Tiesa: kad ir kokie modernūs būtų kompiuterių aš išmaniųjų telefonų ekranai, darbas kompiuteriu išlieka vienu didžiausių iššūkių akims, nes čia susideda į vieną visumą daug neigiamų faktorių, kurie nedaug susiję su kompiuterių ekranų kokybe.

Visų pirma tai ilgalaikis monotoniškas žiūrėjimas nedideliu atstumu, neleidžiantis akims atsipalaiduoti. Tai ir nepakankamas ar dirbtinis apšvietimas, trukdantys atspindžiai. Be to, darbas kompiuteriu retina mirksėjimą ir taip sukelia akių sausumą – dėl to akys ir atrodo paraudusios, sudirgusios.

6. Mitas: su gerais saulės akiniais galima saugiai stebėti saulės užtemimą.

Tiesa: saulės akiniai skirti naudoti mūsų kasdieninėje veikloje ir jokiu būdu negalima su jais žiūrėti tiesiai į saulę.

Žiūrint tiesiai į saulę mūsų akies optinė sistemą jos spindulius suglaudžia, panašiai kaip padidinimo stiklas, ir sukoncentruoja mažytėje, tačiau regėjimui labai svarbioje tinklainės geltonojoje dėmėje.

Sukoncentruoti saulės spinduliai dėl labai didelės energijos, tenkančios mažam plotui, tiesiog pradegina viską savo kelyje. Toks tinklainės geltonosios dėmės nudeginimas labai pablogina regėjimą visam laikui, nes pažeidimai dažniausiai yra negrįžtami.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)