Anot P. Senūtos, vienas iš populiariausių mitų apie reklamą tai, kad svarbiausia jos kūryboje – idėja. Tačiau tai visiškai neatitinka realybės. Svarbu orientuotis ne į idėjos atradimą, o į jos gamybinį procesą – išpildymą.

- Reklamų šiandieniniame pasaulyje tiek daug, kad dažnai žmonės jų net nebepastebi. Kokia reklama šiuo metu dar gali būti paveiki ir pelnytai vadinama gera?

- Nėra vieno modelio gerai reklamai, tai ir yra gerai. Yra tam tikros mados, tačiau kasmet galime matyti įvairiausių darbų, kurie joms nepaklūsta, bet tampa konkursų laimėtojais. Lietuvoje labai dažnai vaikomasi teorijos, idėjų, bet išpildymo meistriškumo lygis yra labai žemas. Jeigu yra netinkamas išpildymas, iš principo, telieka tik visiškai nusispjauti, kokia buvo idėja, strategija ar dar kažkas. Tai pasidaro neverta dėmesio. Reklama yra amatas. Ir jeigu tu nemoki išdrožti rūpintojėlio iš medžio, tai nesimokydamas, jo niekada gyvenime ir neišdroši. Lygiai taip pat yra ir reklamoje. Gali ieškoti tos idėjos iki užsimušimo.

Kokias reklamos tendencijas pastebite?

Pastaruosius metus matome, kad dauguma reklamų bando tapti ne žinute, o veiksmu. Ji turi ne kažką teigti, o kažką padaryti. Jeigu, pavyzdžiui, yra reklamos kompanija skirta beglobiams šunims. Tai vietoj to, kad sakytų: va, kokie gražūs šuniukai, yra suorganizuojama mašinas vairuojančių šunų reklama ir klausiama: ar tokį protingą gyvūną galima palikti globos namuose? Dabar einama nuo atsakymo prie veiksmo. Kadangi tokios kompanijos yra pakankamai sudėtingos, jų nėra daug. Bet labai daug žmonių bando kažką padaryti vietoj to, kad tą patį pasakytų.

- Idėja, žinoma, yra svarbu, išpildymas – taip pat. Bet kaip pasiekti šiandienį vartotoją, kuris didžiuojasi, kad nežiūri televizoriaus ir neskaito laikraščių?

- Kad spausdintinė žiniasklaida jau yra mirusi, tai čia faktas. Tačiau kaip bežiūrėtume, televizijos tikrai nelaukia tokia ateitis. Ji darosi vis paveikesnė. Yra labai daug folkloro, kad visi žmonės yra internete. Tai nėra tiesa.

Paulius Senūta
Čia yra paradoksas, kad televizijos nežiūri, bet viską, kas ten rodoma, žino. Panašiai kaip su „Spice girls“. Tarsi niekas jų neklauso, bet kažkokiu būdu per pirmą savaitę buvo parduota 5 milijonai plokštelių. Yra masė įvairiausių tyrimų, kurie parodo, kad žmonės tikrai žiūri televizorių ir tai yra pagrindinė reklamos forma. Mes pastebime, kad, jeigu tu paleidi kompaniją televizijoje, tai reakcija į kompaniją ir jos greitis yra masyvesnis nei bet kur kitur. Žinoma, internetiniai formatai tampa pastebimai svarbesni, tačiau socialinių tinklų rinkodara kol kas didelis nusivylimas užsakovams.

- Kodėl taip yra? Juk juokaujama, kad jeigu tavęs nėra bent viename socialiniame tinkle, tavęs visai nėra. Tuomet kodėl ten platinama reklama nepasiekia vartotojo?

- Vienas dalykas yra turėti kanalą, kitas – formatą, kuris jame būtų paveikus. Nuo žmonių kvietimų prisijungti ir panašiai žmonės labai greitai nusisuka. Jiems tai yra neįdomus informacijos piršimas. Ten reikia visai kitokio priėjimo, pavyzdžiui, susirasti socialinio pobūdžio idėją, kurią žmonės galėtų atskleisti ir ja dalintis.

Interneto erdvėje dėl ypatingos fragmentacijos ir formatų prastumo pasiekti vartotoją yra sunku. Jeigu jis žiūri televiziją, reklamai jam transliuojama per visą ekraną. Internete jis temato mažą skydelį, kur ten jam kažkas blyksi. Visokie mirksintys baneriai neturi didelio poveikio palyginti su tuo, kokį poveikį gali suteikti reklaminis klipas. Kaip gauti komercinį poveikį iš interneto ir ypatingai iš socialinių tinklų, niekas neranda. Be abejo, Google modelis yra labai pasitvirtinęs, tačiau tai tiesiog geltonieji puslapiai, kuriuose nusiperki raktažodžius, kuo tavo įmonė užsiima ir taip žmogus lengvai tave randa. Tačiau tai nėra tikra reklama.

Visi galvoja, kad internetas yra ateitis, tačiau aš labiau linkęs sutikti su nuomone, kad internetas virs televizija. Tad gal televizijos ateitis yra internetas, o interneto – televizija.

- O gal galėtumėte pažvelgti į šią situaciją iš priešingos pusės. Lietuvoje yra nemažai kūrybingų žmonių, tačiau neretai jie nemoka savęs pateikti ir išgarsinti savo darbų. Ką jiems galėtumėte patarti?

- Mes turime įgimtą kuklumą, kuris žmones ir stabdo. Tai tam tikra nacionalinė savybė. Tačiau yra ir kitas svarbus dalykas. Kūrybingumas yra labai neapčiuopiama sąvoka. Aš manau, kad reklama, bet kokiu atveju, yra amatas. Kūrybingiems žmonėms aš siūlyčiau metai iš metų to mokytis. Kaip kad senovėje būdavo manufaktūros, taip ir dabar žmonės turėtų eiti į reklamos agentūrą ir pradėti dirbti žemose pareigose, o vėliau palaipsniui kilti.

Esame darę daug eksperimentų, priiminėjome žmones gaujomis, darėme mokymus. Bet per 16 darbo metų įsitikinu, kad niekas čia nepadės be patirties ir noro mokytis.

Dar nesu savo gyvenime sutikęs nei vieno žmogaus, kuris reklamoje būtų kažką nuveikęs prieš tai to nesimokęs. Tiesa, kad pas mus yra daug nereikalingo balto triukšmo. Mes kas dieną gauname po tris laiškus, kuriose rašoma: „Mano mama sako, kad aš kūrybingas“, tai apie ką dar galime kalbėti... Bet kaip sako mano tėtis: „Geras žmogus – ne profesija“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)