Dažnai jaudinatės? Galite susirgti

Artėjant egzaminui įsiskausta galva, susipykus su artimu žmogumi atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės, o kiekvienas susitikimas su vadovu tampa dusulio priepuoliu? Tai – ne išsigalvojimas, o emocijų sukelta prasta savijauta, galinti netgi virsti liga. Pasak psichologų, kartais ją „įsikalbėti“ galima ir nesąmoningai – tiesiog slepiant savyje neigiamus jausmus.

Nuolatinis jaudulys gali sukelti ligą
 
Patiriamos emocijos gali veikti žmogaus fizinę savijautą bene labiau nei daugelis iš mūsų gali įsivaizduoti – nuolat patiriamas stresas, nervinimas gali dirginti tam tikrą organą ir taip inicijuoti ligą, teigia psichologė Laura Bratikaitė.
 
Pasak specialistės, emocijų sukeltos ligos būna psichosomatinio pobūdžio. „Tai yra širdies, kraujagyslių sistemos ligos – susijaudinau, ėmė tankiau plakti širdis, kvėpavimo sistemos – įėjo į vadovo kabinetą ir ima žmogui trūkti oro, ar virškinamojo trakto sistemos – jaudinasi žmogus prieš svarbų pokalbį ir ima viduriuoti. Arba atvirkščiai – pykstasi su artimaisiais, šaltasis karas namuose, žmogui tuo metu būna užkietėję viduriai. Taip pat migrena, kuri irgi priskiriama psichosomatinėms ligoms, kitaip tariant, psichologinės kilmės ligoms“, - vardijo psichologė.
 
Jos teigimu, kai žmogus sureaguoja į stresą keliantį dalyką, mūsų psichika jį pradeda vertinti kaip grėsmingą, o ja seka fizinis kūnas. „Tada pasireiškia tam tikri fiziniai simptomai. Dažnai jaučiant tuos fizinius simptomus, jie nėra išgalvoti“, - paaiškino L. Bratikaitė. Kai tai kartojasi nuolat , žmogus gali iš tiesų susirgti – taip yra todėl, kad tam tikri organai nuolat patiria apkrovą. „Jei nuolat stresą patiriančiam žmogui šis pasireiškia kvėpavimo sistemoje – nuolat ima trūkti oro ir panašiai, ta sistema yra nuolat dirginama. Žinoma, tuomet tai ir gali lemti tos sistemos sutrikimą“, - sakė L. Bratikaitė.
 
Susargdina slepiamos emocijos
 
Ligą sukelti gali ir tai, apie ką sąmoningai nesuvokia nė pats žmogus. Tai – slepiamos emocijos, konfliktai, kurie neišreikšti gali virsti fiziniu simptomu. Pasak psichologės, susirgti gali žmonės, kurie jaučia vidinius konfliktus arba patiria tokias neigiamas emocijas kaip nusivylimas, neteisybės pojūtis, pavydas, neapykanta, nuoskaudos. „Tarkim, sesuo pavydi broliui, o tai tarsi nėra gražus elgesys – pavydėti savo artimajam, jo nemėgti, neapkęsti. Tokios emocijos paprastai yra slopinamos. Arba jeigu žmogus jaučia vidinį konfliktą, pavyzdžiui, jam labai nepatinka darbas, bet jam yra labai reikalingi pinigai, ir ta situacija jam sukelia vidinį konfliktą“, - apie sargdinančius jausmus pasakojo L. Bratikaitė.
 
Bijodamas, kad jo jausenas pasmerks visuomenė, arba nepastebėdamas bręstančio vidinio konflikto ar neigiamų emocijų, žmogus visa tai slepia viduje. „Kaip taisyklė emocijos, kurios negalėjo būti išreikštos, yra paverčiamos tam tikru fiziniu simptomu, kitaip tariant, įgyja fizinio simptomo išraišką. Todėl ir manoma, kad kitą kartą neišspręstos problemos mums beldžiasi kokiu nors fiziniu sutrikimu, skausmu ar panašiai“, - paaiškino psichologė.
 
Nuolat nerimaujantys žmonės apskritai rizikuoja susirgti lengviau. Kai kurie jų vadinami D tipo asmenybėmis ir turi padidėjusią širdies infarkto riziką. „D tipo asmenybė – tai asmenybė su polinkiu į neigiamas emocijas, dirglumą, nusiminimą ir socialinį varžymąsi. Tai uždari, savimi nepasitikintys žmonės. Jie linkę ne tik dažniau patirti neigiamas emocijas, bet ir nesidalina jomis su kitais, baimindamiesi būti atstumti ar nesuprasti. Rašoma, kad D asmenybės tipo žmonių yra 21 proc. tarp sveikųjų, o turinčių padidintą kraujospūdį – net apie 53 proc. Šis asmenybės tipas susijęs su 4 kartus didesne ligų ir mirčių rizika tarp pacientų, sergančių išemine širdies liga. Be to, šie žmonės ilgai nesikreipia dėl negalavimų, prasčiau vertina ligą ir mažiau tiki, kad gydymas bus sėkmingas, įtariai vertina rekomendacijas keisti gyvenimo būdą, netiki gydytoju, nenori nieko keisti savo gyvenime ir net vartoti vaistų“, - DELFI yra pasakojusi Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.
 
Dėl varginančių emocijų derėtų kreiptis į psichologą
 
Tai, kurią kūno dalį labiausiai veikia emocijos, gali nustatyti pats žmogus. „Prisiminkime tą situaciją, kada jaudinomės ir kaip mūsų kūnas į tai reagavo – ar mes prakaitavome, ar drebėjo rankos, ar skaudėjo galvą arba gali galvą skaudėti ne tik prieš, bet ir po, tarkim, atslūgo įtampa, baigėsi mokymai ar kažkas panašaus ir žmogus tada pajaučia, kad sunksta galva ir ją pradeda skaudėti. Taip pat ir su kraujospūdžiu. Kiekvienas iš mūsų žinome savo silpnąją vietą“, - paaiškino specialistė.
 
L. Bratikaitės manymu, tuomet, kai emocijos kelia varginančius fizinius simptomus, derėtų kreiptis į psichologą. Tai reikėtų daryti, nesvarbu, ar žmogus žino, kad prasta savijauta yra dėl neigiamų jausmų, ar nesupranta, kodėl jaučiasi prastai.
 
Pirmuoju atveju galėtų padėti streso valdymo pamokos. „Jeigu mes žinom, kokia yra aiški priežastis, tai yra, laukia egzaminas ir mes jaudinamės, tokiu atveju paprastai, jeigu mūsų kažkas netenkina, sukelia diskomfortą, iš tikrųjų mums pradeda kenkti - įtampa pasiekia tokį lygmenį, kad blokuojasi atmintis ir atėjus egzaminui išvis nieko neatsimeni, nors iš vakaro puikiai atsakei į klausimus - tada kreiptis į psichologą verta, nes yra aišku, kad žmogui reikalingi streso valdymo įgūdžiai, juos reikia lavinti, nes jis nekontroliuoja jaučiamo streso“, - kalbėjo psichologė.
 
Į psichikos sveikatos specialistą, psichologą ar psichoterapeutą derėtų kreiptis ir jaučiant simptomus be priežasties – tai vertėtų daryti, tam, kad žmogus išsiaiškintų, ką blokuoja, kokias emocijas išstumia.
 
Ligų išsigalvojimas – dėl dėmesio stokos
 
Psichosomatinių ligų nederėtų maišyti su Miunhauzeno sindromu. Šis pasireiškia tuo, kad ligos paieškos tampa tarsi socialine bendravimo priemone, būdu gauti dėmesio ir save realizuoti. „Dažnu atveju tos ligos paieškos iš esmės žmogui tampa tarsi gyvenimo tikslu. Kai žmogus neturi, kur savęs realizuoti, neturi tikslų, nesijaučia esąs vertingas, jis randa tikslą t.y. surasti ligą ir pasineria į tos ligos paieškas. Kitas momentas, kuris gali būti susijęs su Miunhauzeno sindromu – ligos paieškos tampa tarsi socialine bendravimo priemone. Jeigu žmogus turi gana siaurą socialinį ratą, jis ieškodamas ligos, tą ratą plečia, kitaip tariant tenkina savo bendravimo poreikį“, - paaiškino L. Bratikaitė.
 
Šis sindromas vyresniems žmonėms gali pasireikšti tuo, kad jų suprastėjusi savijauta neva dingsta dėl atvykusių aplankyti artimųjų. „Tarsi noras pamatyti vaikus ir bendravimo su vaikais trūkumas tampa fiziniu simptomu. Tuo tarpu vaikams atvykus, iš karto sveikata gerėja. Laikoma, kad tokie simptomai ir toks psichologinis poreikio ar problemos virtimas fiziniu simptomu duoda antrinę naudą – mes prisišaukiam artimuosius, sulaukiam to dėmesio, kurio mums trūksta ir tai tampa priemone pasiekti to, ko mums gyvenime trūksta. Ir jeigu toks žmogus kreipiasi į psichologą, tai tada yra mokoma savo tikslo pasiekti tiesioginiu būdu. Tada nereiks ligos šauktis tam, kad vaikai paskambintų ar vaikai atvažiuotų“, - kalbėjo psichologė.