Jaučia liūdesį
Kartais atrodo, kad augintinis geba skaityti mintis. Ar pastebėjote, kad kai jaučiatės prislėgti, patrakėlis šuo staiga nurimsta ir ima elgtis lyg supratingas bičiulis. Kas tai – jūsų vaizduotė, o gal gyvūnas turi ypatingą jausmų „radarą“?
Mokslininkai nustatė, kad šunys labiau linkę bendrauti su tais, kurie jaučiasi prislėgti. Nesvarbu, ar tai šeimininkas, ar gatvės praeivis. Žmogus svetimo liūdesio dažniausiai nepastebi, o šuo iškart atkreipia dėmesį.
Tyrėjai vis dar neapsisprendę, ar šie augintinai iš tiesų turi žmonėms būdingą empatijos jausmą, ar tik reaguoja į išskirtinai stiprius jausmus. Dauguma mokslininkų nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad šunys iš tiesų yra subtilios, suprantančios būtybės.
Goldsmito universitete (Londonas) dirbanti psichologė Debora Kastans pataria atkreipti dėmesį į tai, kad pajutęs liūdintį žmogų šuo pradeda laižyti jam rankas, glaustosi, atneša mėgstamą žaislą ir pan. Tokiu elgesiu augintinis bando paguosti. Argi jis taip pat elgiasi ir tuomet, kai šeimininkas leipsta iš juoko?
Atpažįsta nesąžiningumą
Daugumai žmonių, auginančių kelis vaikus, iškyla klausimas – kaip paskirstyti dėmesį, kad nė vienas jų nesijaustų nuskriaustas? Šią dilemą reikėtų išspręsti ir auginant daugiau nei vieną gyvūną.
Mokslininkai ištyrė, kad šunys nesąžiningą elgesį atpažįsta ne prasčiau negu žmonės. Be to, jį pajutę jaučiasi įskaudinti ir nemylimi. Šuo visada atkreips dėmesį į tai, kad kitas augintinis atlikęs kokį nors triuką visuomet gauna gardų kąsnelį, o jam šeimininkas tik paglosto galvą arba pagiria.
Visgi kaip pastebėjo vilkų ir šunų tyrėjas Frederikas Reindžas iš Austrijos, šunims svarbu gauti tokį pat atlygį. Pavyzdžiui, tiek dešrelę, tiek duonos gabalėlį gavę šunys jaučiasi vienodai laimingi. Šunims svarbiausia šeimininko rodomas dėmesys ir meilė.
Nesąžiningumą pajutęs gyvūnas jaučia stresą. Atskirti, kada augintinis jį pajuto, nesunku: jis laižosi, ima tvarkytis kailiuką, gali inkšti arba nupėdinti nuleidęs galvą. Nuolat nesąžiningą elgesį patiriantis gyvūnas gali save ir nubausti, pavyzdžiui, apsidraskyti ar apsikandžioti...
Perpranta žmogaus galimybes
Portsmuto universiteto (Anglija) mokslininkai atliko tyrimą, per kurį išsiaiškino, kad šunys apie žmogaus jusles suvokia kur kas daugiau negu iki šiol manyta. Bandyme dalyvavo 84 šunys ir jų šeimininkai. Jo metu ant stalo padėdavo maisto, o šeimininkai privalėjo sudrausminti augintinius, kad jie jo neliestų.
Dauguma šunų pakluso. Tada bandymas pakartotas tamsiame kambaryje. Šįkart dauguma šunų nesusilaikė ir paragavo skanėstų. Eksperimentas pakartotas kelis kartus, bet rezultatas išliko tas pats. Tamsoje gyvūnai nelinkę paklusti šeimininkui.
Mokslininkai įsitikinę, kad taip yra dėl to, kad šunys suvokia, jog žmogus tamsoje nemato, tad tuo naudodamiesi ir nugvelbia uždraustąjį maistą. Vadinasi, šie gyvūnai geba įsijausti į žmogaus vaidmenį.
Užuodžia baimę
Jau vaikystėje dauguma žmonių yra girdėję, kad susidūrus su piktu šunimi nevalia parodyti, kad jo bijoma. Tyrimais atskleista, kad to nuslėpti neįmanoma, nes šie gyvūnai baimę atpažįsta ne tik iš žmogaus kūno kalbos, bet ir gali ją užuosti.
Išsigandusiojo organizmas išskiria hormonus kortizolį ir adrenaliną. Pastarieji skatina sparčiau plakti širdį ir organizme „įjungia penktoji pavara“. Dėl to išsigandęs žmogus ima dusti, drebėti ir prakaituoti, o su prakaitu išsiskiria ir baimės bei streso hormonai. Šuns uoslė 10 000 kartų jautresnė negu žmogaus, todėl jis be vargo juos užuodžia.
Tiesa, pirmą kartą šuo užuodęs baimės hormonus jų nesusies su šiuo jausmu. Tačiau po kelių susidūrimų su iš baimės virpančiu žmogumi keturkojis specifinį prakaito kvapą jau atskirs. Atsidūrus tokioje situacijoje patariama bent jau mėginti kontroliuoti kūno kalbą.
Vertina elgesį su kitais
Milano universiteto (Italija) mokslininkai teigia, kad šunys ne tik stebi, bet ir vertina žmonių tarpusavio santykius. Teigiama, kad šie augintiniai geba įvertinti dosnumą.
Per eksperimentą gatvėje buvo pasodintas elgeta su šunimi. Vieni dalyviai turėjo ką nors paaukoti, kiti – iškeikti išmaldos prašantį žmogų. Į pastaruosius šuo reagavo itin neigiamai, net agresyviai. Nesvarbu, kad keiksmai buvo skirti ne jam. Tie, kurie paaukojo pinigų arba maisto, nusipelnė draugiško lyžtelėjimo, uodegos pavizginimo ar meilaus pasitrynimo šalia kojų.
Mokslininkai nustatė, kad kuo žmogus maloniau elgiasi su kitais žmonėmis, tuo šuns reakcija į jį palankesnė. Dėl to kitą kartą barant vaikus derėtų pagalvoti, ką apie jus pagalvos šuo...
Randa ligas
Pasirodo, senolių pasakojimai, kad gyvūnai jaučia ligas, nėra iš piršto laužti. Mokslininkai įrodė, kad šunys gali užuosti tokias ligas kaip plaučių ar prostatos vėžys. Jie nesuvokia, kad tai liga, tačiau jaučia, kad šeimininko organizme kažkas pakito. Taip yra dėl to, kad sergančio žmogaus organizmas išskiria specifinį kvapą, o jautri šuns uoslė jį išskiria iš aplinkos kaip nepažįstamą ir įdomų.
Kai kur šunys netgi specialiai treniruojami atpažinti ligas, nors tai nėra oficialiai pripažintas diagnostikos metodas. Dažniausiai jie mokomi iš anksto atpažinti epilepsijos priepuolį. Jeigu pastebite, kad gyvūnas įkyriai uostinėja jūsų apgamą, vertėtų jį išsitirti.
Įdomu
Vienų metų šuo subrendimo laipsniu prilygsta 15-mečiui paaugliui.
Miesto šuo gyvena vidutiniškai trejais metais ilgiau už kaimo.
Daugiausia šunų gyvena JAV. Europos lyderė – Prancūzija.
Iš skęstančio „Titaniko“ išsigelbėjo du šunys.
Populiariausia šunų veislė JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje – auksaspalviai retriveriai.
Šunys neturi apendikso.
Manoma, kad seniausia šunų veislė yra saliukiai. Jie kilę iš Artimųjų Rytų.
JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas turėjo 36 šunis.
Mažiausi pasaulyje šunys – čichuachua, didžiausi – airių vilkogaudžiai.
Žmogaus ir šuns draugystė trunka apie 15 000 metų.
Rintintinas – pirmasis šuo, tapęs Holivudo filmo herojumi.
Dalmatinų veislės šuniukai gimsta visiškai balti.
Populiariausias šuns vardas pasaulyje yra Maksas, o patelės – Molė.
JAV kasmet gimsta daugiau negu 5 mln. šuniukų.
