Ne verslas, bet tarnystė
„Mano profesija - gydytojas, kolega Vidas - aplinkosaugininkas, tad profesinė patirtis pakuždėjo, jog Lietuvai laikas turėti savo krematoriumą: šalis mažytė, žemės resursai riboti, o ir mūsų aplinkoje daug žmonių išreikšdavo norą po mirties būti kremuoti," - teigia krematoriumo direktorius.
Per pirmuosius veiklos metus krematoriume atlikta 1360 kremacijų - tai nemažas skaičius, atsižvelgiant į tai, kad iki krematoriumo atsiradimo šalyje išvis nebuvo tokios laidojimo tradicijos.
Pasak V. Labanausko, daugelis supranta paslaugos naudą ir vertina ją labai palankiai, netgi juokauja, jog norėtų užsirašyti į eilę. Savo veiklą jie vadina ne verslu, bet paslauga žmonėms, kaip vienoje radijo laidoje gražiai pasakė kunigas Ričardas Doveika, - „kremavimo tarnyste".
Sulaukia smalsuolių
Siekiant demistifikuoti kremavimą, kaip laidojimo būdą, ir kurti kuo šviesesnę emocinę aplinką, čia planuojama rengti poezijos ir sakralinės muzikos vakarus, o nuo pavasario organizuojamos ekskursijos norintiems susipažinti su krematoriumo veikla.
„Pirmiausia pakvietėme kėdainiečius, vėliau ir kauniečius. Sulaukėme labai įdomios vieno žinomo Kauno žmogaus reakcijos - savo paskyroje viename socialiniame tinkle jis įsidėjo laikraščio puslapio su mūsų kvietimu nuotrauką ir parašė, jog tai labai tiktų į absurdo muziejų. Tuo užrašu pasidalijo tūkstančiai vartotojų, visi entuziastingai komentavo, diskutavo, tad susidomėjimas mūsų ekskursijomis išaugo kone dvigubai," - šypsosi V. Labanauskas.
Mažesnė rizika pradėti verslą
Krematoriumo projektui plėtoti itin svarbi buvo UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) suteikta garantija gaunamai banko paskolai.
„INVEGA suteikta garantija padėjo mums gauti kreditą krematoriumo pastato statybai - tai palengvino ir įmonės finansinę naštą. Bankas gavo garantiją, kad jeigu kas nors nutiktų su krematoriumo veikla, jis atgautų dalį kredito per INVEGA", - apie gautą paramą pasakoja V. Labanauskas.
Svarbu ne tik rinkos, bet ir visuomenės požiūris
Kartais neužtenka vien įvertinti rinkos situaciją ir konkurencinę aplinką, sako Giedrė Kubiliūnienė, AB banko „Finasta" Verslo bankininkystės departamento projektų vadovė. „Tokių išskirtinių verslo projektų atveju labai svarbu įvertinti puoselėjamos verslo idėjos aktualumą pačiai visuomenei: ar ji pasiruošusi ir subrendusi tokią idėją priimti, ar laikas tinkamas, ar bus sulaukta palaikymo. Krematoriumo atveju verslininkams einant į rinką, tai galėjo būti labai dideli barjerai, susiję ne tiek su konkurencija, kiek su gyventojų mentalitetu, požiūriu. Todėl šalia kasdienių verslo reikalų reikėjo atlikti ir kitus, labai svarbius darbus: šviesti, formuoti visuomenės nuomonę, keisti požiūrį. Manome, kad jie su tuo puikiai susitvarkė", - sakė G. Kubiliūnienė.
Pašnekovė teigė, kad kredituojančioms įstaigoms taip pat tenka dalis šios rizikos: „Mes, savo ruožtu, vertindami bet kokį verslo projektą, analizuojame, koks įdirbis jau padarytas. Nes ypač unikalios idėjos atveju sunku prognozuoti, kaip verslui seksis, ir visada išlieka rizika. Tuomet bankui labai svarbu matyti atliktus namų darbus: ar stebimos tendencijos, ar surinkta informacija, ištirta rinka, atlikti skaičiavimai, prognozės ir kaip profesionaliai tai daroma. Bankui turi kilti kuo mažiau klausimų ir dvejonių. Tik visa tai pamatę iki galo suvokiame, kuo žmonės rizikuoja. Tuomet ir mums lengviau patikėti idėja."
Turime neišnaudotų galimybių
„Lietuvoje turime dar nemažai neišnaudotų verslo nišų ir paslaugų, kurios turėtų paklausą. Puikus pavyzdys - krematoriumas Kėdainiuose, siūlantis alternatyvią laidojimo paslaugą, kuri jau įprasta visoje Europoje. Džiugu, kad žmonės drąsiai imasi netradicinio verslo ir sugeba rasti sprendimus tokioms iškylančioms problemoms kaip pradinių lėšų trūkumas. Juk verslo paramos priemonių šiandien yra išties nemažai," - teigia INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Verslininkai, kreipdamiesi į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. paskolos sumos.
Individualioms garantijoms teikti įsteigtas Garantijų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
