Architektai Bronius Krūminis, Vidas Sargelis, inžinierius Vaclovas Zubrus
Projektas 1968-1974, pradėti statyti 1977
Šeškinė, Justiniškės, Fabijoniškės; Pašilaičiai, Pilaitė, Vilniuje
1968 m. B. Krūminis su kolegomis laimėjo konkursą projektuoti naują gyvenamųjų namų seriją, su geriau suplanuotais butais, teikiančią daugiau galimybių kurti įvairesnes statinių kompozicijas. 1974 m. buvo parengta stambiaplokščių 5 ir 9 aukštų gyvenamųjų namų serija 120V, kurioje suprojektuoti 1-4 kambarių butai su didesnėmis pagalbinėmis patalpomis (sandėliukais, holais) ir virtuvėmis (beveik 9 kv. m). Vienas iš architektų siekių buvo suteikti namų fasadams įvairovę: visų pirma tai pastebima reljefiškuose fasaduose su atviresnėmis grubesnės gelžbetonio konstrukcijos lodžijomis bei kampiniais balkonais; lodžijų plokštės pradėtos gaminti su reljefiniu geometriniu piešiniu.
Atsirado naujovių ir pačių tūrių komponavime – pradėta blokuoti devynių ir penkių aukštų namus. Vėliau formuotuose gyvenamuosiuose rajonuose šie namai blokuoti sienomis arba apjungiami ažūriniu elementu. Šeškinėje pastatai sudaro „L“ raidės formos grupes. Trys Pašilaičių mikrorajonai, juosiami žiedinių gatvių, suformuoti iš atnaujintos serijos 120 V sublokuotų pastatų. Namų grupės aukštėja mikrorajonų centrų link, taip paryškindamos tris natūralias kalvas, ant kurių jie išdėstyti.
Dalis Fabijoniškių ir Pilaitė formuoti pusiau perimetrinio užstatymo principu, siekiant atkartoti Vilniaus centrinės dalies urbanistinę struktūrą. Remiantis šia serija 1974 m. buvo parengtas variantas, skirtas Kaunui (serija 120K). Šios serijos pagrindu 1980 m. B. Krūminis, V. Sargelis, V. Zubrus suprojektavo jau ketvirtosios kartos stambiaplokščių gyvenamųjų namų seriją Klaipėdos miestui, kurioje vyravo raudonų plytų apdaila, laikyta klaipėdietiško stiliaus akcentu.
Galima pripažinti, kad 120 serijos namai architektams suteikė didesnes tūrių komponavimo galimybes, tačiau estetiškai namai atrodė monotoniški ir skurdūs dėl dar prastesnės kokybės medžiagų, juo labiau, kad pasikeitus normatyvams, architektams ir planuotojams teko statyti kur kas daugiau stambių (9 aukštų) ir tankiau suspaustų namų gyvenamuosiuose rajonuose.
Parengta pagal:
Vilnius 1900 – 2012. Naujosios architektūros gidas. Sud. J. Reklaitė, R .Leitanaitė. Vilnius: Baltos lankos, 2012
M. Drėmaitė, V. Petrulis, J. Tutlytė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012
