Specialistai dalijosi patarimais, kaip apsaugoti ją nuo nusidėvėjimo, bei pasakojo, kokį kelią iki kliento nueina naujoji kortelė.

Kortelės vienodos visame pasaulyje

Nors atrodo, jog banko kortelė tėra stačiakampis plastiko gabalėlis, nuo pastarojo besiskiriantis tik magnetine juostele ir lustu - kortelėje esančia mikroschema, jos gamintojai turi laikytis specialių, visame pasaulyje galiojančių standartų tam, kad vartotojui naudojantis kortele nekiltų papildomų nepatogumų, o ji veiktų atsiskaitinėjant ir tolimiausiame pasaulio krašte.

Pasak Dariaus Jasinskio, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktoriaus, specialūs standartai yra nustatyti visoms, Lietuvoje dažniausiai naudojamoms „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėms. „Jokių vietinių, lengvesnių reikalavimų negali būti, nes norint naudotis šiomis kortelėmis, saugumo reikalavimai turi būti išlaikomi bent minimaliai. Paslaugų tiekėjas, kortelių gamintojas gali ir pats pridėti papildomų saugiklių procese, tačiau turi minimaliai laikytis reikalavimų“, - pasakojo vyriškis.

Jam pritarė ir SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė Monika Rimkūnaitė – Bložė. „Kortelės gaminamos pagal itin griežtus standartus bei kriterijus, kurie nustatomi jau minėtų asociacijų „Visa” ir MasterCard. Juose aiškiai apibrėžta koks turi būti mokėjimo kortelės dydis, svoris, kur numatyta vieta kortelės lustui, parašui ir t. t. Reikalavimai plastikinėms mokėjimo kortelėms yra unifikuoti, apibrėžti tarptautiniame ISO standarte“, - sakė ji. Pagal jį, standartinė debetinė ar kreditinė banko kortelė su magnetine juostele ir lustu turėtų būti 85,60 × 53,98 mm dydžio ir maždaug 0,76 mm storio, su užapvalintais kampais.

Banko kortelės nepadirbsi

Standartinė banko kortelė turi turėti keletą esminių elementų. „Kortelės plastikas turi turėti “Visa” arba “MasterCard” sistemos logotipą, banko logotipą, hologramą, lustą, magnetinį takelį, parašo takelį. Kortelė taip pat turi būti išvaizdi, kad patiktų klientams, be to, svarbu jos patvarumas, kad nesusidėvėtų per jos galiojimo laiką”, - pasakojo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Tiesa, panašių kortelės tikrumą ir saugumą identifikuojančių ženklų kaip pinigai – vandenženklių, jos neturi.

„Kortelės vizualių saugumo identifikatorių neturi. Jei banknotą galima peršviesti ar yra vandens ženklai ar plaukeliai, ant kortelės tokių ženklų nėra. Pats saugiausias elementas – mikroschema, kurioje yra visi duomenys, visi algoritmai, „smegenys“. Ant reversinės pusės yra papildomi saugos kodai, kurie naudojami atsiskaitymui internete“, - pasakojo D. Jasinskis. Visgi, pasak jo, atvejų, kai lustinės kortelės buvo padirbtos, negirdėti: „Kortelės nepadirbsi – jei anksčiau dar būdavo tokių bandymų magnetinę juostą perrašyti, šiuo metu, kadangi visuose bankomatuose ir terminaluose prekybos vietose naudojama kortelė su mikroschema, apie jos padribimo atvejus pasaulyje dar nesame girdėję“.

Jam pritarė ir S. Abraškevičius - pasak jo, kortelės padirbti neįmanoma. „Tai užtikrina pastaraisiais metais atsiradęs lustas, kuro nusikaltėliai dar "neperkando". Dėl to lusto technologija yra išvystyta Europoje ir daugelyje kitų šalių. Tiesa, yra valstybių, kuriose dar naudojamos ir magnetinės juostelės, tačiau jų kasdien mažėja“, - pasakojo vyriškis.

Lietuvoje ruošinių gamyklų nėra

Darius Jasinskis
Pasak kalbintų bankų specialistų, jų bankų kortelių ruošiniai Lietuvoje nėra gaminami. „Bent jau mes naudojamės partneriais Latvijoje arba Danijoje. Tai yra pagal saugumo reikalavimus sertifikuoti gamintojai, kurie turi atitikti visus saugumo reikalavimus „Visa“ arba „Mastercard“ kortelių gamybai. Jei bankas pasako, kokią kortelę, kokių parametrų ar dizaino nori gaminti, gamintojas tai turi suderinti su asociacijomis“, - pasakojo D. Jasinskis.

Kiekvieno kliento kortelė jos gamyba pradžioje atrodo taip pat, kaip ir kitiems asmenims priklausysiančios kortelės. Individualiai klientui ji pritaikoma tik vėliau. „Klientas ateina į banką ir sako – „noriu užsakyti kortelę“. Tada jis nurodo savo vardą, pavardę, o bankas, atidarydamas sąskaitą ir išduodamas kortelę, suteikia kortelės kodą, kitus, papildomus saugos kodus. Šiuos duomenis, klientui užsakius kortelę ir informaciją užregistravus banko sistemoje, bankas atiduoda partneriui“, - paaiškino D. Jasinskis.

Šių duomenų perkėlimas ant banko kortelės vadinamas personalizacija, kuri vykdoma banko pasirinktoje personalizacijos įmonėje. „Lietuvoje yra vykdomas paskutinis etapas – ant kortelės įspaudžiamas kliento vardas, pavardė, kortelės numeris, galiojimo data ar kita reikalinga informacija, į kortelės lustą bei magnetinę juostelę įrašomi atitinkami duomenys, kortelė yra susiejama su sąskaita“, - paaiškino M. Rimkūnaite – Bložė. Nors pasak jos, vien kortelės ruošinio pagaminimas gali trukti tik vieną valandą, visas gamybos procesas jų banke trunka iki penkių dienų. S. Abraškevičius minėjo, kad jo atstovaujamame banke kortelė pagaminama per tris dienas.

Kortelė sugadinama ir gramdant lango stiklą

Banko kortelė paties banko dažniausiai keičiama kas trejus ar ketverius metus. Taip daroma ne tik siekiant apsaugoti ją nuo susidėvėjimo, bet ir norint įdiegti naujausias technologijas. „Tobulėja technologijos, atsiranda naujų paslaugų. Pavyzdžiui prieš 5 metus išduodamų kortelių PIN kodo nebuvo įmanoma pasikeisti, o dabartinių įmanoma“, - sakė S. Abraškevičius. Jis įvardijo ir daugiau priežasčių: keičiasi kortelių paslaugos, įkainiai, kortelių išvaizda, kliento finansinė padėtis. Be to, svarbu atsižvelgti ir į saugumo reikalavimus. „Saugumo dėlei luste įrašoma informacija galioja ribotą laiką, todėl ją reikia atnaujinti. Tai vyksta atnaujinant kortelę“, - sakė jis.

Tiesa, su kortele elgiantis neatsargiai, ją pasikeisti tenka ir daug dažniau. „Vis tik dažniausiai kortelės yra sugadinamos jas deformuojant ar perlaužiant. Tai gali nutikti neatsargiai lankstant kortelę, taip pat ją naudojant ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, girdėjome, kad išradingi vairuotojai mokėjimo kortelę kartais panaudoja sniegui nuo automobilio stiklų valyti“, - pasakojo M. Rimkūnaitė – Bložė. Ją papildė ir D. Jasinskis: „.Labiausiai reikia kortele saugoti nuo fizinio nusidėvėjimo, pavyzdžiui, ją nešiojantis ne piniginėje, o kažkur kitur, arba dažnai kortelę dedant į bankomatą arba atsiskaitant parduotuvėse“.

Tuo tarpu mitu, jog kortelė nešiojama tame pačiame skyriuje su kitomis kortelėmis, išsimagnetina, tikėti nereikėtų. „Viena šalia kitos kortelės tikrai gali būti, jos jokių elektromagnetinių laukų neskleidžia“, - patikino D. Jasinskis. S. Abraškevičiaus manymu, kortelę taip pažeist atsiradus naujam jų tipui ypač sunku.

„Pažeidžiamiausia kortelės dalis yra magnetinė juostelė, kuri gali išsimagnetinti nuo arti pridėtų magnetų. Tačiau magnetinė juostelė yra vis rečiau naudojama, nes populiarėja lustas. Lusto negali sugadinti magnetas, tačiau jam gali pakenkti statinis krūvis, nes lustas yra mikroschema. Tačiau bet kuriuo atveju, tokios grėsmės tikimybė vėl gi yra labai..

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)