Atsiskaitymams mokėjimo kortele pradžią davė prekybininkai Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1914 metais kai kurios parduotuvės savo geriausiems klientams pradėjo išduoti savotiškas kreditines korteles, ant kurių užrašydavo pirkėjo pavardę ir adresą.
Kreditinių kortelių įdiegimo pradininku galima laikyti Johną S. Biggins, dirbusį Flettbush nacionaliniame banke Niujorko Bruklino rajone, kuris 1946 metais organizavo darbą pagal kreditinę schemą „charge it“. Pagal ją klientai vietinėse parduotuvėse už smulkius pirkinius atsiskaitydavo kreditiniais rašteliais, kuriuos parduotuvė pateikdavo bankui, o pastarasis apmokėdavo juos iš pirkėjų sąskaitų. Tai pirmoji klasikinė kreditinių kortelių veikimo sistema, kurios principai išliko iki šiol.
Tobulesnė sistema buvo sukurta 1959 metais: kredito korteles pradėjo teikti bankai, kurie pervesdavo pinigus į pardavėjų sąskaitas iš karto po jų sandorio su pirkėju, ir ėmė procentus už teikiamą kreditą. Pirmasis tokios korteles išleido „Bank of America“.
Davė pradžią debetinėms kortelėms
Nors šiandien besinaudojant mokėjimo kortele atrodytų, kad kredito kortelėms pradžią davė debetinės kortelės, Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius Marius Laurinaitis vardija faktus, liudijančius priešingai.
„Debetinės kortelės taip pat atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jos pasirodė vėliau – tik 1987 metais“, – teigė lektorius.
Pasak jo, kredito įstaigos ėmė leisti mokėjimams skirtas korteles, kai lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelės gali turėti sąsają su kredito limitą suteikiančiomis sąskaitomis – debeto kortelės su kredito limitu. Esminis skirtumas tarp kortelių tas, kad debetinėmis kortelėmis galima atsiskaityti tik naudojant elektroninius skaitytuvus, nes būtina įsitikinti kliento mokumu, tuo tarpu kredito kortelė gali būt aptarnaujama ir be jų.
Su kreditinėmis kortelėmis bankai paprastai siūlo ir papildomų privilegijų, tiesa, pastarųjų naudojimo mokesčiai yra didesni nei debetinių kortelių.
Lietuvą pasiekė gerokai vėliau
Lietuvoje pirmoji mokėjimo kortelė atsirado tik 1993 metų pabaigoje. Tai buvo kreditinė „Visa Classic“ kortelė, kurią išleido SEB bankas (tuometinis Vilniaus bankas).
Prieš beveik dvidešimt metų Lietuvoje pasirodžiusios pirmosios mokėjimo kortelės, kaip ir prieš beveik šimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradusios jų pirmtakės, buvo prestižo reikalas ir jas turėti galėjo toli gražu ne kiekvienas.
Pasak lektoriaus M. Laurinaičio, tai lėmė anuomet daugeliui sunkiai „įkandamas“ garantinis indėlis – 5 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Būtent tokią sumą reikėjo įnešti į sąskaitą, norint gauti klasikinę kreditinę kortelę. Kortelės savininkas jos sąskaitoje galėjo laikyti savo lėšas ir naudoti jas atsiskaitydamas už paslaugas bei prekes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Per 1994 metus pirmųjų kreditinių kortelių savininkais tapo apie 800 žmonių“, – teigė lektorius M. Laurinaitis ir palygino, kad šiuo metu Lietuvoje išdalinta daugiau nei 4,5 mln. mokėjimo kortelių.
Siekia mažinti grynųjų pinigų vartojimą
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius
M. Laurinaitis įsitikinęs, kad tam daugiausia įtakos turi bankų noras eliminuoti ar bent jau žymiai sumažinti grynųjų pinigų apyvartą.
„Grynieji pinigai bankams yra našta. Kalba eina apie inkasavimo procedūras, transportavimo kaštus ir t. t. Jei bankams būtų leista, manau, jie atsisakytų grynųjų pinigų jau šiandien. Pavyzdžiui, bankomato inkasavimo operacija gali atsieiti nuo 200 iki 700 litų. Šia sumą bankas moka tik todėl, jog dalis vartotojų nori grynųjų pinigų“, – tvirtino lektorius.
Tai patvirtina ir bankų noras klientams įsiūlyti kuo daugiau mokėjimo kortelių, nors dažnoje piniginėje jų ir taip ne viena, o kelios.
Brangūs aptarnavimo kaštai
Nors bankai skatina klientus naudotis mokėjimo kortelėmis, vis dar nemažėja gyventojų noras atsiskaityti grynaisiais pinigais. Be to, toli gražu ne visur mokėjimų kortelių turėtojai pasitinkami išskėstomis rankomis. Pavyzdžiui, smulkieji verslininkai visiškai nesidžiaugia išvydę tokį pirkėją, mat jiems neapsimoka aptarnauti mokėjimo kortelių: vien terminalo išlaikymas gali kainuoti nuo 10 iki 100 ar daugiau litų per mėnesį, o kur dar procentinė suma, tenkanti bankui nuo sumos, bei tai, kad sumokėti pinigai pardavėją pasieks ne taip jau greitai ir nuo to dar susimokėti bankui.
„Klausimas: kam pardavėjui aptarnauti mokėjimo korteles, jei galima gauti grynus pinigus, kurie būtini jam, kaip apyvartinių lėšų naudotojui? Tik didieji tinklai gali derėtis dėl sąlygų, „išsimušti“ sau reklamą ant kortelių, bendras rinkodaros akcijas, tuo tarpu smulkus verslininkas tiesiog „eis į minusą“, – M. Laurinaitis vardijo priežastis, kodėl nedidelės parduotuvės, maitinimo įstaigos ir pan. mokėjimo kortelių turėtojus pasitinka su užrašu, kad kortele galima apmokėti tik ne mažesnę nei 10 litų sumą.
Tiesa, dauguma darbdavių – tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų ir organizacijų – atlyginimus savo darbuotojams veda į banko sąskaitas, kurios taip pat surištos su mokėjimo kortelėmis. Tad darbuotojas dažniausiai net negali rinktis, kokia forma gauti uždarbį, jis tiesiog turi turėti kortelinę sąskaitą, jei nori patogiai naudotis pinigais.
Žengia koja kojon su naujovėmis
Siekiant mažinti atsiskaitymą grynaisiais pinigais, daug naujovių kortelinių atsiskaitymų srityje žada mokėjimo sistema SEPA.
SEPA plėtros rezultatas yra Europos Sąjungos šalyse (Lietuvoje – taip pat) privalomas EMV standartas, apibrėžiantis bendrus reikalavimus, kuriuos turi atitikti įvairių gamintojų kreditinių ir debetinių kortelių bei mokėjimo terminalų programinė įranga, ir nuo 2011 m. sausio 1 d. reikalavimas visas kortelines operacijas atlikti vedant PIN kodą.
„Pati kortelė yra tik būdas identifikuoti klientą, tad ją greitu metu keis kiti įrenginiai – tai jau vyksta ir dabar“, – pabrėžė M. Laurinaitis.
SEPA šiuo metu kuria elektroninius ir mobilius kanalus, įskaitant būtinus standartus ir saugumo reikalavimus. Tai leis klientams inicijuoti SEPA mokėjimus internetu arba mobiliuoju telefonu: išnaudos mobiliųjų tinklų galimybes ir leis vartotojams atlikinėti mokėjimus kur tik jie norės, o ir priimti mokėjimus galės tiek verslas, tiek fiziniai asmenys tomis pačiomis sąlygomis.
„Iki tam tikros ribos – dabar yra svarstoma apie 100 ar 200 eurų suma – vartotojai per mobilų tinklą SEPA mokėjimus vienas kitam galės atlikinėti nemokamai, o ir įskaitomi jie bus momentaliai. Tad kiekvienas galės sekti ir matyti savo mokėjimus ir gavimus“, – apie technologijų plėtrą atsiskaitymų srityje kalbėjo Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius M. Laurinaitis.
