Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat” duomenimis, per pastaruosius dvejus metus pirkėjų internetu skaičius labiausiai augo dviejose ES narėse – Lietuva yra viena iš jų. Praėjusiais metais 25 proc. visų interneto prieigą turinčių Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsipirkinėjo internetu. Lyginant su 2010 m. tokių pirkėjų skaičius mūsų šalyje išaugo beveik 10 proc., tačiau nuo ES vidurkio, 58 proc., kol kas dar atsiliekame.

„Įprotis pirkti internetu formuojasi ir Lietuvoje, o kai kam tai jau yra tapę beveik kasdieniu užsiėmimu. Maždaug 70 proc. visų mūsų pirkėjų yra nuolatiniai, – sako internetinės parduotuvės Pigu.lt vadovas Dainius Liulys. – Žmonės perka internetu, nes taip yra pigiau, patogiau, paprasčiau ir greičiau. Juk iš tiesų patogu apsipirkinėti neiškėlus kojos iš namų – nereikia gaišti laiko stumdantis eilėse, išsirinkti norimą daiktą ir apmokėti sąskaitą gali bet kuriuo metu ir pirkėjui patogiu būdu, be to, internete paprastesnė prekių paieška ir didesnė pasiūla, o kainos žemesnės“.

Pasak parduotuvės vadovo, Lietuvoje internetu dažniausiai perka ne tik jauni, vidutines pajamas gaunantys gyventojai, jaunos mamos, bet šia galimybe jau domisi ir vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. „Perkančiųjų internetu skaičius Lietuvoje auga kasmet ir gana sparčiai. Tam įtakos turi ne tik didelė interneto skvarba ir gyventojų užimtumas, bet ir tai, kad šiais laikais bankai siūlo įvairių elektroninių atsiskaitymo būdų, kurie leidžia užtikrinti saugų atsiskaitymą ir užkerta kelią apsišaukėliams pardavėjams lengvai pasipinigauti“, – sako D. Liulys.

Atsiskaityti už pirkinius internetu šiuo metu, priklausomai nuo šalies ir pardavėjo pasirinkimo, galima labai įvairiai – atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, tiesioginiu pavedimu, per savo elektroninės bankininkystės sąskaitą, tarptautines elektroninių pinigų sistemas (pvz., PayPal, Neteller, WebMoney).

Atsiskaitinėjant internetu rizika neišvengiama, įspėja banko atstovai, o tiems, kas nori apsidrausti ir iki minimumo sumažinti tokio atsiskaitymo grėsmes, yra siūloma speciali virtualioji banko kortelė. Tokios mokėjimo internetu kortelės leidžia sumažinti apgavystės riziką ir apsaugoti banko kortelės sąskaitoje turimas santaupas.

Virtualiąją mokėjimo kortelę „MasterCard” savo klientams siūlo Ūkio bankas. Pasak banko Mokėjimo kortelių departamento direktorės Jūratės Kajackienės, nors perkant internetu jau galima atsiskaityti visų rūšių mokėjimo kortelėmis, tačiau virtualiosios mokėjimo kortelės už kitas debeto ir kredito pranašesnės tuo, kad suteikia papildomas saugumo garantijas.

„Didžiausias kortelės privalumas yra tas, kad garantuojamas visiškas saugumas ir kontrolė. Pirkėjas į virtualiąją kortelę pats persiveda konkrečiam pirkimui apmokėti reikalingą sumą. Taigi sumažėja neteisėto kortelės lėšų panaudojimo galimybė, kuri yra visai reali atsiskaitant kredito kortele. Be to, atsiskaitydami virtualiąja kortele, galite būti ramūs, kad pardavėjas nuo jūsų kortelės sąskaitos per klaidą nenusirašys du kartus tos pačios sumos“, – pabrėžė J. Kajackienė.

Įsigijus tokią kortelę nebereikės pateikti savo pagrindinės, nuolatos naudojamos mokėjimo kortelės duomenų, į kurios sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, kaupiamos santaupos. Virtualioji kortelė patogi ir tuo, kad ja galima susimokėti ir tais kartais, kai kitų galimybių, išskyrus atsiskaitymą kredito kortele, nėra. Atsiskaityti kredito kortele dažniausiai reikalaujama perkant lėktuvo bilietą, rezervuojant viešbučio kambarį.

Susidomėjimas tokiomis kortelėmis, pasak Ūkio banko atstovės, auga. „Pastebime, kad šią kortelę turintys banko klientai vis aktyviau ja naudojasi. Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Ūkio banko išduotomis virtualiosiomis kortelėmis atliktų operacijų skaičius ir bendra apyvarta išaugo pusantro karto. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad Lietuvos gyventojai vis drąsiau ima naudotis interneto teikiamomis galimybėmis. Virtualioji kortelė yra puiki išeitis žmonėms, kuriuos vis dar stabdo nepasitikėjimas pirkimu internete ir baimė, kad kortelės duomenys gali būti panaudoti neteisėtai“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)